Čia, kaip gūdžiausioje Rusijos provincijoje, per baisų tarnybų apsileidimą nuo dujų nuotėkio gali sproginėti namai, degti žmonės. Čia, kaip prie kokio Putino valdžios, gyventojai įbauginami šantažu – jiems prigrasoma tylėti, niekam nesiskųsti.
Ir tai vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjus 30 metų!
Po baisiosios nakties siaubo, kraupių išgyvenimų to nelaimingojo namo gyventojai, beveik galiu garantuoti, yra visiškai nusivylę savo šalimi, keikia demokratiją ir tylomis gal pasvarsto, kad kokio Lukašenkos kieta ranka viską čia geriau sutvarkytų.
Tačiau bet kokiu atveju jie turi prisiminti, kad laisvoje šalyje, nepalyginsi su režimo šalimis, jie turi teisę kalbėti. Jiems burnos neužčiaups niekas, jeigu tik jie patys suras tam drąsos.
Kupiškėnai kol kas tos drąsos stokoja, ir tai suprantama – namas baisus, norisi kuo greičiau susitvarkyti, atsigauti. Bet tikiu, kad pažvelgę į grįžusių iš ligoninės dviejų aukų – motinos ir jos paauglės dukters akis, jie visi suras jėgų – ir kalbėti, ir liudyti teisme. Pasakoti viską apie tą baisų aplaidumą: kaip jau daug metų tęsėsi ta netvarka dėl dujų tiekimo, kaip erzino ta pasenusi, atgyvenusi, nuolat bėda grasinanti akmens amžiaus įranga, ir kaip ją aptarnaudavo vienas žmogelis ne tik Kupiškiui, bet ir Rokiškiui. Ir kaip jie skųsdavosi, ir kaip jų niekas neklausė.
Nes jei jie toliau tylės paralyžiuoti baimės, jiems teks sutikti su dujininkų įmonės vadovo V.Budukevičiaus išvedžiojimais, kad patys jie čia ir bus kalti, mat… įpratę neužsukti dujų čiaupų virtuvėje. Arba su mero D.Bardausko mestelėjimu, kad greičiausiai patys prigąsdino vieni kitus.
„Man susidarė įspūdis, kad gyventojai ir taip daug šneka“, – dargi leidžia sau rėžti dujininkų viršininkas. Ar šie žodžiai – ne tolesnis gyventojų šantažavimas?
Štai taip paprastai ir išsitariama, kas iš tiesų užčiaupia burnas žmonėms.
Kupiškyje retkarčiais tenka lankytis. Įeidama į laiptinę Jaunimo gatvės name, esančiame gal per kilometrą nuo sprogusiojo, nuolat užuosdavau tą visiems labai gerai pažįstamą dujų tvaiką ir nuolat klausdavau, ar jie nebijo išlėkti į orą. Atsakydavo, kad šnervės įprato, beveik ir nebejaučia. Praėjus po sprogimo savaitei, kaip tik ten lankiausi. Ir vėl tas baisus dvokas laiptinėje siūbtelėjo!..
Taigi todėl ir tikiu, kad kai prokurorai surinks medžiagą, kai ji atsidurs teisme, kupiškėnai visi vieningai eis liudyti apie tai, kokios baisios grėsmės akivaizdoje jie daug metų gyveno ir kaip kone visas miestas buvo tapęs dujininkų įkaitu – bet kuriuo momentu galėjo virsti sprogimo katilu. Tikiu, kad eis ne tik liudyti, eis ir reikalauti atlyginti už susikaupusią didžiulę žalą. Apdegusio namo remontas – tik kruopelytė tos milžiniškos žalos.
Ši byla turėtų būti amžiaus byla, garsiausia šalyje. Joje turėtų būti atskleista viskas: nuo šalies valdžios rankų nusiplovimo privatizuojant „Lietuvos dujas“ – šitokį valstybei svarbų objektą iki dabartinių tarnybų, nesugebėjusių sukontroliuoti nusikalstamo privačios įmonės „Suskystintos dujos“ aplaidumo. Ne paskutinėje vietoje čia turėtų būti ir vietos valdžios nesugebėjimas apginti savo gyventojų interesų – teisme išties turėtų išsirikiuoti visi rajono merai nuo pirmojo iki paskutinio. O jų ne tiek ir daug, tik trys: L.Apšega, J.Jarutis ir dabartinis D.Bardauskas.