Nemiegoti visą parą?
Jaunystė – gražus laikas, bet ir krūvis – tikrai nemažas. Norisi taip daug, bet dar reikia rasti laiko mokslams, susitikti su draugais, pasikalbėti su tėvais... Bent jau skirti jiems tas septynias minutes per parą, kaip tvirtina vaikų ir tėvų santykius analizuojantys specialistai.
Kaip viską aprėpti? Ar įmanoma spėti užsiimti pomėgiu ir apsispręsti dėl savo ateities, pasirinkti studijas bei gerai joms pasirengti? O gal aukotis ir nemiegoti visą parą?
Panevėžio 5-osios gimnazijos moksleiviai 17 metų Mantvydas Grabauskas, Greta Tamoliūnaitė, Aistė Būgaitė, Aronas Canbolatas bei metais vyresnis Jokūbas Jurėnas puikiai mokosi, bet turi ir savo pomėgius – groja, sportuoja, debatuoja, kuria muziką, vaidina, dalyvauja mokyklos parlamente.
Gimnazistai linksi galvomis, kad nuo egzaminų priklausys jų ateitis, todėl mokslai – itin svarbūs. Bet jaunystėje taip nesinori ištisai lindėti knygose!
Tenka rinktis, kas svarbiausia.
Šiaip ar taip – iki vėlumos
A.Canbolatas – vienas iš devynių mokyklos parlamentarų, sprendžiančių mokyklos reikalus.
Vaikinas lanko dvi teatro trupes – „Kastiliją“ pas vilnietį režisierių Antaną Maciulevičių ir dabar rengiasi gastrolėms. Su kita, bendruomenių centro trupe kuria vaikišką kalėdinį spektaklį.
Hiphopą ir repą mėgstantis A.Canbolatas su bendraminčiais yra sukūręs grupę, jie kuria kompiuterinę muziką. Pirmasis rezultatas – įrašyta daina.
Porą metų vaikinas dalyvavo politinėje veikloje – buvo jaunasis socialdemokratas. Gimnazistas juokėsi, kad nelabai suprato, kaip ten pateko, bet organizuoti renginius jam visai patiko. Vis dėlto suprato, jog visko neaprėps. Kol kas politiką paliko nuošaly.
„Gimnazijoje tradiciškai organizuojame angliškas Kalėdas. Pasisiūliau mergaitėms padėti daryti šventei dekoracijas. Kai atsitokėjome, buvo jau pirma valanda nakties. Tuomet ir pasisiūliau į parlamentą – šiaip ar taip mokykloje užtrunku iki vėlumos“, – juokėsi vaikinas.
Svajoja pažinti žmones
A.Canbolato tėvas – turkas, mama – lietuvė, panevėžietė. Pastebėjus, kad maišyto kraujo žmonės dažnai pasižymi išskirtiniais talentais, gimnazistas tik nusišypsojo: „Stengiuosi patvirtinti šią nuostatą.“
Jam patinka viskas, kas susiję su menais. Lengva mokytis kalbų, bet tikslieji mokslai sunkiau įkandami.
„Svajonė – pažinti žmogų, perprasti jo mąstymą“, – prisipažino A.Canbolatas. Kaip tik todėl jis ketina studijuoti psichologiją. Bet tada teks pamėgti matematiką. Arba rinktis kitą kelią, galbūt susijusį su muzika, choreografija.
„Esu ieškotojas, daug ką išbandžiau. Jei tenka rinktis būrelį ar namų darbus, mokslus pasilieku nakčiai arba rytdienai“, – kalbėjo gimnazistas.
Laboratorijoje labai greitai pabostų
A.Būgaitė taip pat turėjo kai ko atsisakyti, nes visko spėti – neįmanoma. Teko atsisakyti garsaus ne tik Panevėžyje, bet šalyje 5-osios gimnazijos debatų klubo.
„Kad jausčiausi laiminga, diena bėgtų be įtampos, svarbiausią dėmesį skiriu mokslui. Po to – sportas, o dar toliau – draugai“, – vardijo gimnazistė.
Praėjusiais metais beveik aukščiausiais pažymiais besimokiusi A.Būgaitė itin rimtai kibo į istorijos vadovėlius.
Nors anksčiau labai patiko chemija ir biologija, logikos reikalaujantys dalykai, ji pasvarstė, kad nenorėtų dirbti laboratorijoje. Šis darbas jai būtų nuobodus. Kas kita – ekonomika, politika, viešieji ryšiai, kur daug judėjimo, laisvės, naujų veidų.
Netikėtai pamėgo sportą
A.Būgaitė ne tik rinkdamasi, ką mokytis, bet ir sportuodama patyrė, kad gyvenime daug kas keičiasi taip smarkiai, jog pats dėl to nustembi.
Ji prisiminė, kaip kratėsi lengvosios atletikos, nenorėjo lankyti treniruočių, manė, kad sporto niekada nepamėgs. O praėjo vos ketveri metai, ir suprato, koks smagumas greitai bėgti, šokti į tolį ir į aukštį.
„Niekada nežinai, kaip pasikeis pomėgiai ir kaip pasisuks gyvenimas“, – samprotavo mergina.
Ji nesigaili palikusi debatų klubą.
Bet ar klausydama diskusijų nenusijuokia širdyje, esą komandos nusišneka?
„Turiu savo tvirtą nuomonę ir ją pasakau. Esu prieš neteisybę, net kai mokiniai su mokytojais nesutaria“, – užtikrino A.Būgaitė.
Argi vaikinai neprisibijo tokių drąsių panelių?
„Man patinka, kai žmonės gina savo įsitikinimus“, – nusišypso į tai A.Canbolatas.
Parduoti vaiką – gerai?
„Debatų klubas labai pravers gyvenime. Jo nariai nebijo viešai kalbėti ir išmoksta į bet kurį dalyką pažvelgti skirtingais aspektais. Juk kartais reikia rasti argumentų, atrodytų, nenuginčijamam dalykui“, – pasakojo debatų klubo narė G.Tamoliūnaitė.
Labiausiai jai įsiminusi tema – ar pirkti ir parduoti vaiką yra gerai. Ji atstovavo trijų žmonių komandai, kuri turėjo įrodyti, kad vaikų prekyba – pateisinama. Ir tai įrodyti pavyko!
Nes debatuojant nėra svarbu moralinė tiesa – čia laimėtoją nulemia sugebėjimas įrodyti bet kokį teiginį.
„Yra šeimų, kurios trokšta, bet nesusilaukia vaikų. Ir yra moterų, neišgalinčių arba nenorinčių juos auginti. Pavyzdžiui, po išprievartavimo. Tuomet geriau, kai mažylius tarsi savus myli ir užaugina kiti žmonės“, – aiškino G.Tamoliūnaitė.
Kita lyg ir visiškai aiški tema – ar galima šiukšlinti. Žinoma, kad ne! Bet net ir tuomet stengiamasi sugalvoti įvairiausių argumentų, kad įrodytum savo pusę – jog šiukšlinti galima!
Debatų klubas naudingas dar ir tuo, kad čia kalbama tik angliškai.
Gimnazistei labai svarbu susitikti ir su draugėmis, mergaitiškai pasidalinti, kaip prabėgo diena. O tai užtrunka.
Vaikinai juokdamiesi pailiustravo, koks yra jų vyriškas pokalbis: „Ką tu?“ – klausia vienas, o kitas atsako „Gerai“. Ir pokalbis išsemtas.
Kaimynai jau ne vargšai
„Klasėje kalbėti angliškai – viena, o lipti į sceną ir vesti renginį šia kalba – jau kas kita“, – surimtėjęs pritarė M.Grabauskas.
Mat renginiai mokykloje vyksta taip pat angliškai.
Vaikinas apsisprendė, kad jam šiuo metu svarbiausi yra mokslai. Ką dabar išmoks – tą ateityje turės, nes nespėsi mirktelėti, o jau – egzaminai.
Vaikinas galbūt Vilniaus universitete studijuos biochemiją. Jis nepaiso įspėjimų, kad šios studijos kai kam atrodo sudėtingesnės negu medikų.
M.Grabauskas įsitikinęs, kad jeigu mokslai prie širdies – tai nesunku niekas.
Dvylika metų jis šoko tautinius šokius, dalyvavo „Pynimėlyje“. Išėjo iš ten abu su šokių partnere, dabar šoka tik mokyklos kolektyve.
Dar vaikinas muzikos mokykloje išmoko groti pianinu, o pats savarankiškai – brazdinti gitarą, improvizuoti. Namuose turi ir sintezatorių.
Oi, vargšai jo kaimynai!
„Kaimynai buvo vargšai, kol groti nemokėjau, o dabar – savęs nepervertinu, bet jiems turėtų visai patikti“, – juokus suprato ir neįsižeidė M.Grabauskas.
Gal vyrukas dar ir dainuoja? To paklaustas jis vėlgi nesutriko: „Duše – taip!“
Dar M.Grabauskas bandė sportuoti – patiko bėgimas, šuoliai į aukštį ir į tolį. Su draugais žaisdavo krepšinį.
Kol kas kryžkelėje
J.Jurėnas ateitį greičiausiai sies su sportu. Jo hobis – gatvės gimnastika. Šią sporto šaką pamėgę vaikinukai pasižymi didele jėga ir ištverme.
Su bendraminčiais J.Jurėnas susitinka kiekvieną dieną, treniruojasi po porą valandų. Nebent savaitgaliais laiką skiria kitiems pomėgiams.
A.Canbolatas prisipažino neįsivaizduojantis, kaip, pavyzdžiui, reikėtų pastovėti ant vienos rankos. O J.Jurėnas ir tai sugeba.
Turbūt iš merginų sportininkai sulaukia daug dėmesio?
Iš tiesų – dėmesio pakanka, bet juk treniruojiesi ne dėl merginų, o dėl savęs, nes tai patinka.
„Kol kas esu kryžkelėje. Neapsisprendžiu, ar vertėtų rinktis darbą su geru atlyginimu, ar mažiau apmokamą, bet mielą širdžiai“, – prisipažino J.Jurėnas.
Jis taip pat groja pianinu, yra baigęs muzikos mokyklą. Labiausiai vaikinui patinka džiazas.
„Turiu rasti tai, ką iš tiesų norėsiu gyvenime daryti. Reikia aiškios vizijos“, – susirūpinęs pašnekovas.
Vietoj autografo
„Daryk tai, kas tau patinka.“
J.Jurėnas
„Ieškok naujovių, nes nieko nėra neįmanoma.“
M.Grabauskas
„Ką darai – visą save atiduok.“
G.Tamoliūnaitė
„Kad jaustumeisi laimingas mokykloje, visą dėmesį skirk mokslui.“
A.Būgaitė
„Visad – į priekį. Niekada atgal.“
A.Canbolatas
Prierašas po nuotrauka:
5-oji gimnazija trankiai paminėjo savo 100 metų šventę. Nuotr. iš gimnazijos archyvo
"Panevėžio kraštas", 2018 11 13
