Renginio dalyviai 11 val. rinksis prie Krekenavos kultūros centro (Birutės a. 1) ir žygiuos prie partizanų kapo, kur vyks pagerbimo ceremonija, kapo pašventinimas, sveikinimo kalbos. 12 val. kultūros centro rūmuose – paskaita „Lietuva 1944–1953 m.“, po jos bus rodoma Vytauto V.Landsbergio fimo „Trispalvis“ ištrauka.
Vyčio apygarda buvo įkurta 1944 metų pabaigoje. Jai priklausė Panevėžio, Kėdainių ir Ukmergės apylinkės. Pirmasis jos vadas buvo Juozas Krištaponis, iki tol dirbęs Tautiniame fronte, iš kurio ir buvo suformuota Vyčio apygarda.
Partizaninis karas įsiplieskė ir Krekenavos apylinkėse. Geriausias tų laikų liudininkas – kapas Švenčiuliškių kapinėse Krekenavoje. Jame palaidoti partizanai priklausė Vyčio apygardos Žibartonių–Devinduonių (didžioji dalis) ir „Trimito“ būriams (tikslus skaičius nėra žinomas). Visi jie žuvo 1945 m. vasario 17-osios paryčiais Skilvionių miške. Ten karinei čekistinei operacijai vykdyti buvo pasiųsti NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareiviai bei NKVD Krekenavos valsčiaus stribai, galimai buvo pasitelktas ir lėktuvas, kuris apšaudė iš oro.
Operaciją vykdžiusiems kareiviams bei stribams susidūrus su maždaug 40 (galėjo būti ir mažiau) partizanų būriu, užvirė apie 6 val. trūkusi kova. Jiems tada vadovavo Kazimieras Gailiūnas-Barzda. Partizanai buvo sugalvoję planą, kurį žinojo tik skyrininkai (penketukas) ir vadas, kad užpuolus raudonarmiečiams ir stribams reikia trauktis į rytų mišką.
Pirmuosius puolimus miško broliai atrėmė (krito daug okupantų, stribų ir tik 2 partizanai), bet pradėjus trūkti šaudmenų nusprendė pagal planą trauktis į rytus. Bet netikėtai ten juos pasitiko pasaloje kryžmiškai išstatyti sunkieji kulkosvaidžiai, nuo kurių krito mažiausiai 22 partizanai, tarp jų ir būrio vadas K.Gailiūnas-Barzda.
Iš būrio liko gyvi trys ar keturi partizanai. Du iš jų buvo pasiųsti sargybai į Skilvionių pusę, kitas – R.Bundžiulis buvo išdavikas, išėjęs į NKVD, o vienas buvo suimtas per kovą. R.Bundžiulis iš būrio išėjo užpuolimo išvakarėse namo, bet nuėjo į NKVD ir išpasakojo viską, net pasakė, pro kurią pusę partizanai trauksis.
Kova truko ilgai, nes stovyklavietė buvo puikiai įrengta. Stovėjo septyni lengvieji kulkosvaidžiai, sargyba apkasuose, iškasti 28 apkasai, kelios duobės pasislėpti, pastatytas modernus bunkeris.
Ši partizanų nesėkmė sujaudino vietos partizanų būrius. Jų vadai pradėjo po truputį keisti stovyklavimo pobūdį ir stengtis vienoje vietoje nebebūti dideliais būriais.
Pagal kitų autorių šaltinius spaudai parengė istorikas Deimantas RAMANAUSKAS