„Žydi akmenys ir medžiai“ – taip pavadinta šiųmečio „Poezijos pavasario“ šventė vyko Panevėžio aklųjų bibliotekoje, vėliau ji tęsėsi Panevėžio rajono Zaosės vienkiemyje esančiame Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centre ir Kūčių kaime įsikūrusiame Bistrampolio dvare.
Šventės svečiai – Nacionalinės premijos laureatai poetas Vladas Braziūnas bei muzikantas, grojantis ne vienu instrumentu, profesorius Petras Vyšniauskas. Panevėžyje, Aklųjų bibliotekoje, vykusiame renginyje P.Vyšniauskas grojo saksofonu bei klarnetu.
„Tokie jau laikai atėjo, kad „Poezijos pavasarį“, kuris iki šiol 55 kartus Lietuvą džiugino pavasariais, esame priversti švęsti vasarai persiritus į antrąją pusę“, – pabrėžė Poetą ir Muzikantą pristačiusi panevėžietė poetė Elvyra Pažemeckaitė.
Ji pavardijo abiejų kūrėjų nuopelnus, surašytus į ilgiausią sąrašą. Pagrindinė abiejų vertybė – tai žmonės, kuriuos myli, kuriuos skaito, kurių klausosi, kuriais didžiuojasi Lietuva. O nuvykę į kitas šalis, šie kūrėjai taip pat nelieka nepastebėti, jų pasirodymus lydi ovacijos.
Pasvalyje išaugusio V.Braziūno eilėraščiuose, skaitytuose jo paties, buvo girdėti šio krašto upelių Svalios, Pyvesos, Įstros pavadinimai, skambėjo ir paties Pasvalio vardas. Poetui skaitant eiles apie džiaustomus skalbinius, kurie kvepia ežeru, marmurinį dangų, molio arkliukus ar šilkų kasnykus, tarsi regėjai visa tai, ką jis pasakė poezijos kalba.
O štai grojant P.Vyšniauskui vis pasigirsdavo Aukštaitijos sostinėje dar vykstančių karinių pratybų dalyvių – dangumi pralekiančių naikintuvų skleidžiami šiurpoki garsai. Nors sakoma, kad žvangant ginklams mūzos tyli, Panevėžyje jos kalbėjo per P.Vyšniausko muziką bei V.Braziūno poeziją. Nesipyko, nes ne karo metas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. P.Vyšniauskas užbūrė muzika.
2. Panevėžio krašto „Poezijos pavasario“ renginiai prasidėjo šio miesto Aklųjų bibliotekoje. D.Baronienės nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2020 08 01
