Studija siekta „ištirti Panevėžio potencialą bei identifikuoti kultūros plėtros galimybes. Tikslas – parengti galimybių analizę ir pateikti rekomendacijas bei argumentuotus pasiūlymus priemonių planui parengti.
Nežinau panašių projektų subtilybių, bet ar dabar neturėtų tas UAB-as – o gal užsakovas, miesto savivaldybė, tiksliau – Kultūros ir meno skyrius – pateikti rimtos analizės ir ataskaitos apie tai, kaip pildosi to brangaus tyrimo prognozės ir rekomendacijos, pagaliau koks priemonių planas buvo parengtas, jeigu buvo, ir kaip jį pavyko realizuoti.
Įpusėjome 2020-uosius, bet nieko panašaus panevėžiečiai nesužinojo. Vietoj to turime miesto Kultūros ir meno skyriaus atliktą nedidukę „Panevėžio kultūros renginių paklausos ir pasiūlos apklausą“. Jeigu tik ja bus remiamasi kaip tik dabar rengiant naują 2021–2027 metų strateginį Panevėžio miesto plėtros planą, perspektyva tikrai nedžiugina.
Net neįgudusiai akiai apklausa atrodo visiškai mėgėjiška ir kelianti daugiau klausimų nei duodanti atsakymų. Dargi su kalbos klaidomis. Pavyzdžiui, teigiama, kad „savo nuomonę pareiškė 496 Panevėžio miesto gyventojai nuo 14 m. ir vyresni. Didžiąją dalį respondentų (75,2 proc.) sudarė moterys. Daugiau kaip pusę apklaustų asmenų buvo 25–44 m. amžiaus, 25–34 m. amžiaus grupės asmenų sudarė 30,4 proc., o 35–44 m. – 24,2 proc. Tik beveik 2 proc. apklaustųjų sudarė 65 m. ir vyresni“.
O kodėl tos iš esmės miniatiūrinės panevėžiečių grupelės nepaklausta apie kiekvieno profesiją, išsilavinimą, pomėgius, domėjimosi vietine ir atvežtine kultūra santykį?
Tokia paviršutiniška ir menka apklausa pasitikėti sunku. Juk joje sudalyvauti galėjo ne vienas suinteresuotas arba visiškai atsitiktinis asmuo, pvz., iš dviejų kompiuterių ir poros išmaniųjų. Tad visos daromos išvados net negali būti objektyvios. Teigti, kad „per pastaruosius dvejus metus pagerėjo Panevėžio miesto kultūros renginių pasiūla ir dėl to daugiau kaip 40 proc. respondentų pradėjo dažniau lankytis juose“, mažų mažiausiai juokinga. Jeigu miesto vadovai ir kultūros „ministrė“ dažniau lankytųsi renginiuose, tikrai pastebėtų, kad nuolat juose dalyvaujančių, dažniausiai pagyvenusių žmonių, būrelį kasmet papildo vos vienas kitas naujas ar jaunesnis veidas.
Dar viena citata iš savivaldybės Komunikacijos skyriaus pranešimo: „Mažiausiu trūkumu įvardijo parodas, ekspozicijas (25,2 proc.) bei renginius muziejuose (32,2 proc.). Tik ketvirtadalis (26,5 proc.) respondentų nurodė, kad jiems užtenka profesionaliojo meno renginių, daugiau kaip 42 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie pasigenda tokių renginių mieste.“ Ar jūs ką nors supratote? Aš tai ne.
O štai ir pagrindinė išvada: „Atsižvelgdamas į apklausos rezultatus Kultūros ir meno skyrius sieks užtikrinti aiškios ir lengvai pasiekiamos informacijos vykdymą. Taip pat planuojama peržiūrėti įstaigų darbo laiką, kad šis būtų patogesnis lankytojams. Numatyta su įstaigomis aptarti apie didesnę galimybę mieste organizuoti įvairesnius renginius, koncertus, edukacines programas ir kt.“ Kaip galima aptarti apie?
Siūlau kitą, ne tokią infantilią įžvalgą iš jau minėtos mokslinės studijos, parašytos prieš gerus 6 metus: „Viena svarbiausių užduočių – kalbėti ir susikalbėti valdančiosioms bei vykdančiosioms institucijoms, kuriant patrauklią ir komfortišką Panevėžio kultūrinę terpę visiems jos elementams, siekiant vieno bendro tikslo – aukštos kultūros miesto įvaizdžio. Tam reikia sinerginio veikimo, kiekvienos grandies stiprinimo ir įtraukimo į vientisą kūrybine idėja paremtą mechanizmą.“
Tačiau bijau, kad Panevėžio valdantiesiems, Kultūros ir meno skyriui, o ir Albino Vološkevičiaus vadovaujamai Kultūros ir meno tarybai tai – pernelyg komplikuota užduotis.
"Panevėžio kraštas", 2020 08 08