Krašto santakos. Šaltiniai

Rokiškio jaunuoliai, susibūrę į grupę „Jaunatis“, įspūdingai atšventė gimtadienį – gerbėjams parodė miuziklą apie tai, kaip kūrėsi, kuo gyveno, apie ką svajojo. Ir nors tuomet lipdami į sceną nebeatlaikė įtampos ir susipyko, tai juos po to dar labiau suvienijo ir iki ašarų suartino. Dabar jau net kurdami savas dainas, jie lengvai ir greitai randa kompromisą. plačiau»

Susidomėjimas jau tarpukariu išgarsėjusia menininke nuo Kupiškio Veronika Šleivyte išgyvena renesansą – dabar ji labiau domina kaip fotografė, performansų pradininkė nei tapytoja – Gėlių karalienė. Jau atvirai kalbama ir apie jos pernelyg jau familiarias draugystes su moterimis, lėmusias ir itin netikėtas jos kūrybos temas. plačiau»

Panevėžiečiai prisimena žaviąją Valeriją Iljinaitę iš televizijos muzikinių projektų, bet ji pasirinko kitą, daug sunkesnį kelią – operos solistės. Dabar Londone gyvenanti ir dirbanti kraštietė pagaliau atsitiesė ir nuo netikėtų išbandymų, sunkios ligos. O ją ant kojų pastatė profesorė Amerikoje. plačiau»

Mitais ir legendomis apaugusi Liaudos žemė istorikų iki šiol mažai tyrinėta, tad ir nedaug jos paslapčių atskleista. Vis dėlto panevėžiečiai muziejininkai ėmėsi šios sudėtingos temos ir nesigaili – jų triūsą liudija po trejų metų kruopštaus darbo atidaryta paroda. O joje – net ir simboliais atskleistos dviejų kaimyninių tautų santykių peripetijos. plačiau»

Rokiškio krašto muziejuje veikia tarptautinė paroda „Vytis ir Lelija“. Joje – unikalūs popiežiaus Pijaus IX bulės albumai, saugomi Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje. Iš čia į Lietuvą pirmą kartą atkeliavo meno kūriniai, kuriuose lietuviškas Vytis ir krikščioniškoji Lelija susitinka kaip du vienos tapatybės simboliai. plačiau»

Kupreliškio kapinaitėse Biržų rajone ant vieno paminklo yra iškalta tokia epitafija: „Dievas galingas paguldė mumi, būkit pasiruošę – paguldys ir jumi“. Ši epitafija ir tapo parodos, veikiančios Biržų krašto muziejuje „Sėla“, pavadinimu. Kiekvieną vaikštančiųjų po parodą žingsnį lydi daugybės laikrodžių tiksėjimas – kad nepamirštume apie buvimo žemėje laikinumą. plačiau»

plačiau»

Visų šventųjų diena ir Vėlinės – dvi dienos kapams aplankyti ir, kaip sakome, pabūti su tais, kurių šioje žemėje nebėra. Tačiau susidaro įspūdis, kad net ne dvi dienos, o kur kas daugiau yra skiriama toms šventėms – visi skubinasi sutvarkyti kapus iš anksto, kad tik kiti neapkaltintų apsileidimu. Ar nemanote, kad laikas atsisakyti pompastiškumo, kad pats kapų tvarkymas turi sutilpti į tas dvi dienas? O gal pakaktų ir vienos, gal atsisakyti Vėlinių, juk senųjų Baltų tikėjimo žmonių kaip ir nebėra? Gal pakaktų ir mažiau žvakių, gėlių? plačiau»

Krekenavos bazilikos rektorius Gediminas Jankūnas Kanadoje net triskart studijavo, pelnė mokslų daktaro laipsnį, galėtų nosį užrietęs vaikščioti, bet ne – žiūrėk, jis jau armoniką pagriebęs griežia, o čia ir liaudies šokį sutrepsi su gražia mergina ar sena moteryte. Gal užtat ir žmonių mėgstamas, kad toks linksmas, paprastas ir malonus. plačiau»

Savitus paveikslus kurianti panevėžietė Stanislava Volčenkienė, žinomo šalyje tapytojo Boleslovo Tuskėno sesuo, negali pasakyti, kokios versmės aprūpina jos fantazijas nuostabiais vaizdiniais. Gali būti, kad atmintis traukia sukrečiantį vaizdą grįžus iš Sibiro – gegužės žiedų rojų. plačiau»

Kas yra kultūringas žmogus? Ar jis turi skaityti knygas, lankyti teatrus ir kino filmus, koncertus, dalyvauti saviveikloje? O gal pakanka, kad žmogus nesikeikia, yra tvarkingas, mandagus ir malonus? Gal teko susidurti su žmonėmis, kurie įkyriai giriasi savo nusimanymu apie kultūrą, meną, bet tuo kaip tik atstumia? Kaip elgiatės, jei nuomonės kardinaliai išsiskiria? To klausėme praeivių gatvėje. plačiau»

plačiau»

Didžiulis riedulys tikriausiai iki šiol gulėtų apleistoje pievoje Kupiškio rajone, jeigu vietiniam ūkininkui nebūtų trukdęs aparti lauko. Tik atkasus akmenį pasimatė, koks milžinas slėpėsi po žeme. Dabar riedulys pritraukia vis daugiau smalsuolių, o gamtosaugininkai jį paskelbė saugomu objektu. plačiau»

Latvijos pasienyje išpuoselėtas tūkstančio augalų parkas daugeliui beveik nežinomas. Didžiulės dendrologinės kolekcijos šeimininkai ypatingą kampelį sukūrė vien savo pastangomis, padedami septynių puikių vaikų. Bet gyvenimas eina, o nerimas dėl unikalaus parko likimo jau ima nebeduoti ramybės. plačiau»

Plačiai žinomi panevėžiečiai keramikai Genė ir Erikas Hincai turi keistą, bet atgimstančia gyvybe kvepiančią pravardę: „Tie, pas kuriuos visad pavasaris“. Draugystės su moliu metus jie skaičiuoja pagal savo vestuvių metines, o iš ką tik patirto streso svetimos šalies oro uoste dabar tik juokiasi. plačiau»