Laukti rugsėjo buvo nelengva – kilo daug klaustukų: ar bus kaime norinčio vykti į susitikimą jaunimo, norinčių pamatyti, išgirsti Ganytoją? Juk laukti reikės 3 valandas, dar 2 valandas būti su popiežiumi. Pramogų irgi nedaug – melstis ir klausyti, giedoti ir mąstyti.
Ar tikrai bus norinčiųjų?
Visada pavydžiu didžiosioms miesto gimnazijoms – mokinių daug, vaikai – sąmoningi, tėvai – palaikantys mokyklos iniciatyvas. Kaimo mokyklose sunkiau – lauko darbai, nepriteklius ar šiaip abejingumas – jie sužlugdo gražiausias iniciatyvas.
Bet kaip nudžiugau, kai supratau, kad suformuoti gyvą piligrimų grupę – misija įmanoma!
Į susitikimą pasišovė vykti 15 Smilgių gimnazijos vyresniųjų klasių mokinių.
Džiugino ir daug lėmė faktas, kad šeštadienio kelionę turėjau galimybę apmokėti iš JAV gyvenančio lietuvio ateitininko, ilgamečio gimnazijos rėmėjo dr. Romualdo Kriaučiūno aukotų pinigų.
Vykti kartu buvo pakviesti ir draugai iš Panevėžio 5-osios gimnazijos, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos. 30 piligrimų grupė buvo suformuota!
Į susitikimą Vilniuje nuvykus 13 val., reikėjo dar apie valandą laukti prie patikros punkto. Įėjus į E4 sektorių pasirinkti norimą vietą buvo sunku, bet įmanoma. Visus žavėjo programa, ypač Manto Jankavičiaus giesmės, šiuolaikinis liudijimas judesiu-šokiu.
Sekti popiežiaus kelionę Vilniaus gatvėmis, jo susitikimus ir maldą Aušros vartų koplyčioje padėjo ekranuose rodomi reportažai.
Nežinau, kiek liks jaunuose žmonėse iš tos kalbos, kurią pasakė popiežius Pranciškus, bet tikiu, kad tikrai bent krislelis liks. Galbūt jiems bus lengviau nepasiklysti sudėtingame pasaulyje, nepasiduoti pagundoms.
"Panevėžio kraštas", 2018 09 25