Panevėžio, Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo naujienos.
Redaktorė: L. Matelienė
HOROSKOPAI

Buvęs Rokiškio rajono meras apie permainas rajone ir naujas valdančiąsias jėgas bijo net išsižioti

Vaizdo reportažai

Pajiešmeniai 2017

Pajiešmenių kaimas iš viršaus plačiau»

Lukštai 2017 2 DALIS

Svajojo apie parduotuvėlę „Žiauru buvo. Kiek teko iškentėti! Kai pasižiūriu į vaikus, galvoju: kaip jūs, nematę vargo ir baisybių, nemokate gyventi“, – apsiašaroja Rokiškio rajone, Lukštų kaime, ant pačios kaimelio kryžkelės šalia bažnyčios, gyvenanti Genė Gaškaitė-Šniokienė. Moteris papasakojo, kad bažnyčia ir tėvų namas buvo baigti tuo pačiu metu – 1925 metais. Netoli Juodupės, Sodeliuose, gimęs jos tėvas tarnavo savanoriu. Vyras apkurto viena ausimi, ir jį paleido anksčiau laiko. Kaip tik parceliavo Lukštų dvarą, ir savanoris gavo žemės. Jis galėjo pasirinkti vietą ten, kur širdis geidė, nes aplink buvo tušti laukai. Bet tėvo svajonė buvo turėti savo parduotuvėlę, todėl namą statyti ėmėsi prie pat kelio. Dabartinės bažnyčios tuomet irgi nebuvo, tik tolėliau vadinamasis šapas – ilgas medinis pastatas. Žmonės jame ir melsdavosi. plačiau»

Lukštai 2017

Įvažiuojant į Rokiškio rajono Lukštų kaimą dėmesį iškart patraukia neįprasta akmeninių sienų bažnyčia. Neįprasta todėl, kad ją puošia ne aukšti bokštai, o kupolas, primenantis cerkvę. Šv. apaštalo evangelisto Jono bažnyčios šventoriuje švelniai sklando vargonų muzika. Ne per seniausiai iš Utenos atkeltas klebonas Aivaras Kecorius sako, kad gyventojai ne tik moka vargonais groti, bet ir gieda choru. „Jaučiuosi dar nauju žmogumi šioje parapijoje. Kad susipažinčiau, susigyvenčiau, prireiks pusės metų“, – kalbėjo kunigas. Ir juokdamasis palygino, jog ir stojus naujai šalies Vyriausybei skiriama 100 dienų įsivažiuoti. A.Kecorius kaip tik vaikščiojo pas parapijiečius, kalbėjosi apie jų rūpesčius, džiaugsmus. Tik kad rūpesčiai visur panašūs – jaunimas išsivažinėjęs po užsienius, kaime senti likę jų tėvai. Ar neliūdna būti perkeltam į mažą kaimą? To paklaustas A.Kecorius nusišypso: „Utenoje buvau vikaras, o čia – jau savarankiško darbo pradžia, kita atsakomybė. Patikėkite, liūdėti nėra kada.“ Viltingai jauną kleboną nuteikė tai, kad jau tarnystės pradžioje jis sutuokė šeimą, pakrikštijo vaikelį. „Tuoktuvės kaime – džiaugsmas visiems. Tik mieste jaunavedžiai praeina, niekas nepažįsta, neatsisuka. O ir krikštynos čia buvo tik prieš devynerius metus“, – kalbėjo dvasininkas. A.Kecorius parapijiečius į bažnyčią sakė kviečiantis gerumu, nes tik gerumu galima ko nors gražaus pasiekti. plačiau»

Troškūnai 2017

Troškūnai iš viršaus, Šv. Trejybės bažnyčia plačiau»

Žiobiškis 2017

Buvusi žydų poilsiavietė traukia pušų kvapu 12 km į šiaurės vakarus nuo Rokiškio esantis Žiobiškis praeityje buvo vietinės reikšmės kurortas, į jį traukė pasiturintys miestiečiai žydai. Dabar gyventojai stengiasi, kad jų kaimą iš naujo atrastų poilsiautojai bei turistai, ir jiems tai sekasi. plačiau»

Kiburiai - Liucija Sepijanienė (2)

Vis dar dzingsi raktais Kaip prieš devynis dešimtmečius atokiame Pasvalio rajono kampelyje KIburiuose, visai netoli Latvijos pasienio, buvo pašventinta bažnyčia, vietos gyventojai nebepamena. Amžininkų jau nelikę. Tačiau KIburiuose gyvenanti Liucija Sapijanienė gali pasigirti, kad ji gimė tais pačiais metais, kai buvo pastatyti šie maldos namai. Likimas taip susiklostė, kad ypatingais kaimui metais gimusi senolė bažnyčioje ne tik meldėsi, bet ir ją puoselėjo bei prižiūrėjo. Ir dabar, nors sveikata nebeleidžia rūpintis maldos namais, ji vis dar turi bažnyčios raktus. „Iki pat savo devyniasdešimtmečio, atšvęsto šiemet, bažnyčia rūpinausi: ploviau grindis, puošiau. Ir šventorių reikėdavo nugrėbti. Darbo netrūkdavo, tik kunigų liturginiais drabužiais man nereikėjo rūpintis. Dievas vis dar mane laiko, tai reikia ir jam padėti“, – sakė senolė. Jos giminėje buvo nemažai ilgaamžių: motina mirė sulaukusi 103 metų, o seserys Anapilin iškeliavo jau po 90-mečio. plačiau»

KIBURIAI 2017

Kiburių bažnyčią projektavo tuomet ką tik Italijoje architektūros mokslus baigęs Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Parapijos administratorius kunigas Jonas Tamošiūnas pasakojo, kad prie altorių esančių šventųjų paveikslų rėmai iš pradžių buvę paauksuoti, tik savo amato neišmanę darbininkai puošnius rėmus nubronzino ir taip juos sugadino. „Kaimas nyksta, tad į pamaldas ateina vos keli tikintieji. Džiugu bent tiek, kad šiais metais teko pakrikštyti tris kūdikius“, – sakė dvasininkas. plačiau»

Aleksandravėlė 2017

Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, įsikūręs Aleksandravėlės kaimas garsėja jį supančių ežerų gausybe – net 17, devyniais piliakalniais, poeto Pauliaus Širvio tėviške ir skulptorių Žuklių gimtine netoliese, Degučių kaime, bei čia pat turistus traukiančiomis ypatingomis kapinaitėmis. Bet ir pačioje Aleksandravėlėje yra ką pamatyti ir naujo sužinoti. Vietinių ir aplinkinių kaimelių gyventojų traukos centras – klasicistinė Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia su keturiolika Kryžiaus kelio stočių, dviem varpinėmis ir puikiais vargonais. Aleksandravėliečiai mena vieną skaudžiausių kaimo įvykių, kai naktį iš varpinės pradingo varpas. Bet vietiniai turi ir kuo didžiuotis – 30 savo gyvenimo metų čia kunigavo Pranas Savickas – vienas pirmųjų lietuviškai rašiusių poetų. Išlikę du jo kūriniai – „Pustymai“ ir „Apsakymas“. Lietuvišką žodį skleidusio kunigo likimas – su mįslėmis. Nežinoma tiksli gimimo ir mirties data bei kur iš tiesų jis palaidotas. plačiau»

Germaniškis 2017

Statė tarsi parduotuvę Koplyčią germaniškiečiai statė neturėdami projekto. A.Skadinis, pagal specialybę statybininkas, pasakojo, kad jie taip elgėsi ne iš blogos valios, o iš vargo. Mat iš sostinės atvykęs architektas užsiprašė 7 tūkstančių litų. Tokių pinigų bendruomenė neturėjo, todėl atsisakė jo paslaugų. Nutarta pasinaudoti turimu senuoju parduotuvės projektu ir pradėti statyti ant išlikusių pamatų. „Oficialiai mes atlikome renovacijos darbus, o iš tiesų statėme koplyčią. Statybos darbams einant į pabaigą vis dar neturėjome projekto, o be jo negalėjome pastato eksploatuoti pagal paskirtį. Biržų rajono savivaldybė skyrė 10 tūkstančių litų. To užteko ir signalizacijai, ir apšvietimui, ir kitiems apdailoms darbams baigti bei projektui. Jį padarė vienas biržietis architektas kelis kartus pigiau“, – pasakojo vyras. plačiau»

Vadaktėliai 2017

Vadaktėlių kaime, Panevėžio rajone, prie pat Nevėžio upės ant kalnelio stovi Šv. Jono Nepomuko bažnyčia. Pasislėpusi tarp medžių, medinė ir kukli – kaip ir kadaise čia trejus metus kunigavęs rašytojas, deimančiukų, gerųjų žmogaus savybių, ieškotojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Į neturtingą kaimo bažnytėlę 1902–1905 metais jis buvo caro valdžios ištremtas už visuomeninę, lietuvių kalbą aukštinančią veiklą. plačiau»

Gulbinėnai 2017

Dvaro paveldėtojai sukvietė gyventojus giedoti šalies himno Gulbinėnų dvarą paveldėję generolo Kazio Ladigos palikuonys norėtų rūmus panaudoti menui ir kultūrai. Adrenalino ištroškusius lankytojus lengviausiai čia pritrauktų kraupios legendos apie vaiduoklius, bet paveldėtojai yra įsitikinę, kad pramanai apie prosenelių vėles – šventvagiški. Tad jie verčiau eina mažesniais žingsniais – tvarkydami dvaro parką ir koplyčią, kviesdami gyventojus pažymėti tautai svarbios šventės. plačiau»

Gegabrasta 2017 (1)

Rusiškame kaime – tik du rusai lietuviškomis pavardėmis Keli kilometrai nuo Pumpėnų, palei Lėvens upės krantą nusidriekusiame Gegabrastos kaime pusantro šimto metų dauguma gyventojų buvo rusai. Apie su kolonistų misija atvykusius šios tautybės asmenis dabar liudija tik išlikusi Šv. Nikolajaus cerkvė ir stačiatikių kapinės. Čia vėl šeimininkauja lietuviai. Jie čia pasistatė net ir pokylių namus. plačiau»
1 | 2 | 3 | 4
www.panskliautas.lt - visos teisės saugomos.