Taigi, šiandien kviečiame pažvelgti į būdus, kuriais žiniasklaida sąmoningai ir pasąmoningai daro įtaką mūsų sprendimams.
Reklamos galia
Vienas iš tiesioginių būdų, kaip žiniasklaida formuoja mūsų pasirinkimus, yra reklama. Nesvarbu, ar tai būtų reklaminis stendas greitkelyje, iškylanti reklama interneto svetainėje, ar reklama per televizijos laidą, reklama siekiama patraukti mūsų dėmesį ir įtikinti mus priimti konkrečius vartojimo sprendimus.
Prekių ženklai daug investuoja į reklamą, kad sukurtų palankų savo produktų įvaizdį, tam dažnai pasitelkdami emocines reakcijas sukeliančias ir sprendimą pirkti nulemiančias psichologines taktikas.
Žinutės pasąmonei
Kai kuriose reklamose siekiant subtiliai paveikti vartotojų elgseną taip pat naudojamos ir pasąmoninės žinutės. Šios žinutės pateikiamos taip, kad jos „apeina“sąmoningą mąstymą ir tiesiogiai veikia pasąmonę. Nors pasąmoninės reklamos veiksmingumas yra ginčų objektas, tai, kad ji naudojama, rodo, jog žiniasklaidos bendrovės tiki jos galimybėmis formuoti pasirinkimus.
Žiniasklaida ir socialinės normos
Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį formuojant visuomenės normas, įskaitant grožio ir kūno įvaizdžio suvokimą. Žurnaluose, filmuose ir televizijos laidose dažnai vaizduojami nerealūs grožiostandartai, darantysįtaką žmonėms ir skatinantys siekti šių idealų. Toks žiniasklaidos formuojamas suvokimas gali lemti su mityba,sportu, o kraštutiniais atvejais, net ir chirurginėmis procedūromis susijusius sprendimus.
Lyčių vaidmenys
Žiniasklaida taip pat įtvirtina tradicinius lyčių vaidmenis ir daro įtaką karjeros ir gyvenimo pasirinkimams. Pavyzdžiui, tai, kad žiniasklaidoje nepakankamai vaizduojamos technologijos srityje dirbančiosmoterys, gali atgrasyti jaunas mergaites nuo tokios karjeros. Ir atvirkščiai, sėkmingų moterųįvairiose profesijosevaizdavimas gali įkvėpti ir suteikti mergaitėms galimybę rinktis kitokias karjeras.
Politinė įtaka
Žiniasklaidos priemonės daro didžiulę įtaką formuojant politinius sprendimus. Pateikdama naujienų siužetus, išsakydamanuomones redakciniuose straipsniuose ir net pasirinkdama, kuriuos įvykius nušviesti, žiniasklaida gali pateikti subalansuotą požiūrį arba pasitarnauti kaip propagandos priemonė.
Žiniasklaidos vaidmuo tampa dar svarbesnis rinkimų laikotarpiais. Kandidatų pristatymas ir skandalai, kuriems skiriamas dėmesys, gali daryti didelę įtaką rinkėjų elgesiui. Žiniasklaidos priemonės gali pakreipti svarstykles vieno kandidato naudai, taip formuodamos rinkėjų pasirinkimą.
Socialinių tinklų vaidmuo
Socialinių tinklų eroje įvairių žinučiųįtaka mūsų pasirinkimams išsiplėtė iršiandienapima net ir mūsų asmeninius santykius. Tokios platformos kaip „Facebook“ir „Instagram“daro įtaką tam, kaip pasirenkame save pristatyti ir bendrauti su kitais.
Baimė praleisti kažką svarbaus taip pat gali turėti įtakos mūsų socialiniams pasirinkimams– nuo renginių, kuriuose dalyvaujame ir vietų, kuriose lankomės, iki net tokių smulkmenų kaip kokį tabaką rūkome. Štai pvz. kaitinamasis tabakas toks kaip Ploom.lt iš dalies, manytina išpopuliarėjo Japonijoje būtent socialinių tinklų dėka.
Žaibiškos mados
Socialiniai tinklaitaip pat gali sparčiai išpopuliarinti naujausias tendencijasir taip masiškai daryti įtaką pasirinkimams. Nesvarbu, ar tai būtų mada, socialinis iššūkis, ar politinis judėjimas, kai tik kas nors įgauna populiarumą socialiniuose tinkluose, tai gali greitai ir plačiai nulemti didelės visuomenės dalies sprendimus.
Nuomonės formuotojai
Šiuolaikinėsžiniasklaidos aplinkoje negalima pamiršti įtakingųjų asmenų ir įžymybių vaidmens. Prekės ženklai dažnai bendradarbiauja su gerai žinomais asmenimis, kad šie paremtų jų produktus ar paslaugas, nes žino, kad jų gausus sekėjų būrys gali daryti didelę įtaką vartotojų pasirinkimui.
Gerbėjų pasitikėjimas ir susižavėjimas šiomis įžymybėmis dažnai virsta noru išbandyti ar įsigyti tai, ką jos remia, o tai dar kartą įrodo žiniasklaidos galią formuoti sprendimus.
Mikroįtaką darantys nuomonės formuotojai
Įdomu tai, kad mikroįtaką turinčių žmonių su mažiau bet labai įsitraukusiais sekėjais (angl. microinfluencers) populiarumas parodė, kad norint daryti įtaką pasirinkimams nebūtina būti įžymybe. Tokie nuomonės formuotojai dažnai orientuojasi į nišines rinkas, o jų rekomendacijos laikomos autentiškomis ir patraukliomis, todėl jie labai veiksmingai formuoja vartotojų elgseną.
Atsiliepimų ir vertinimų poveikis
Skaitmeniniame amžiuje atsirado dar viena įtakos forma –internetinės apžvalgos ir vertinimai. Aukštas įvertinimas arba puiki apžvalga gali paskatinti mus pasirinkti tam tikrą produktą, o prastas įvertinimas gali mus atbaidyti.
Panašiai visuomenės nuomonę ir pasirinkimus gali formuoti ir ekspertų atsiliepimai autoritetinguose leidiniuose. Nesvarbu, ar tai būtų filmo apžvalga pagrindiniame laikraštyje, ar produkto apžvalga populiariame technologijų tinklaraštyje, šios ekspertų nuomonės daugeliui žmonių dažnai tampa lemiamu veiksniu.
Etiniai aspektai
Žiniasklaidos galia formuoti pasirinkimus kelia etinių klausimų. Ar etiška, kad žiniasklaida manipuliuoja viešąja nuomone ar vartotojų elgsena? Riba tarp informacijos ir manipuliacijos gali būti plona, todėl labai svarbu, kad vartotojai išsiugdytų žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžius ir galėtų rinktis remdamiesi informacija.
Žiniasklaidos priemonės turi būti atsakingos už pasirinkimus, kuriems jos daro įtaką. Reklamos skaidrumas, nešališki pranešimai ir etikos standartai yra būtini siekiant užtikrinti, kad žiniasklaida tarnautų kaip informuoto sprendimų priėmimo, o ne manipuliavimo priemonė.
Kritinis mąstymas – privalomas
Vis sudėtingesnėje žiniasklaidos aplinkoje, kritinio mąstymo ir medijų raštingumo poreikis tampa vis svarbesniu. Žiniasklaidos galia formuoti mūsų pasirinkimus nėra savaime gera ar bloga– tai įrankis, kuriuo galima naudotis įvairiais būdais. Svarbus yra mūsų gebėjimas įžvelgti, abejoti ir priimti pagrįstus sprendimus remiantis įvairiais informacijos šaltiniais.
Taip elgdamiesi galime susigrąžinti tam tikrą savo pasirinkimų kontrolę ir užtikrinti, kad jie labiau atitiktų mūsų individualius poreikius, vertybes ir siekius, o ne kažkieno užgaidas.
SKL254