Pagal seną fotografiją
Biržų krašto muziejuje „Sėla“ atidarytoje Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios liturginių drabužių ir reikmenų parodoje lankytojų laukia nuostabus eksponatas – liturginiai apdarai, kuriuos monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas vilkėjo per primicijas.
Šalia to bus papasakota nepaprasta, beveik detektyvinė šių unikalių drabužių suradimo istorija.
Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje būsimasis monsinjoras buvo krikštytas, čia jis aukojo pirmąsias šv. Mišias.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė atskleidė, kad parodos idėją padiktavo sena fotografija, publikuota „Šiaurės Atėnuose“ kartu su kunigo Juliaus Sasnausko straipsniu „Priešais nesimatantį avinėlį“.
Artėjo sunkūs laikai
Fotografija daryta Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 1946 metų liepos 7 dieną.
Joje įamžintas būsimasis monsinjoras savo primicijų – naujai įšventinto kunigo pirmųjų iškilmingai laikomų mišių ir palaiminimo teikimo – dieną.
„Dabar naujasis kunigėlis garbingai pasodintas į krėslą pirmoje eilėje, truputį pakreipęs galvą ir lyg užsisvajojęs. Jam ką tik suėjo 24-eri, minimalus amžius kunigo šventinimams gauti. Šalia – parapijos klebonas skausmingu ir tauriu veidu. Du jaunikliai diakonai su dalmatikomis iš kraštų. Jiems čia lyg generalinė repeticija prieš savo pačių kunigystę, todėl abu orūs ir pasitempę. Primicijos – didelė šventė, bet nuotraukoje niekas nesišypso. Net klapčiukai, visada linkę dūkti prie altoriaus, dabar pilni rimtumo, sustingę. Bažnyčiai jau ateina sunkūs laikai, kunigai įšventinami skubos tvarka, net nebaigus visų seminarijos mokslų, netaikant įprastų terminų, amžiaus cenzo.“
Tai ištrauka iš kunigo Juliaus Sasnausko straipsnio „Šiaurės Atėnuose“, įkvėpto senos fotografijos.
Parodos atidaryme šį straipsnį citavo muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius.
Vienos albos raštai sutapo
Prieš kurį laiką Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas, atsargos kapitonas Jonas Tamošiūnas Biržų krašto muziejui „Sėla“ atidavė saugoti bažnyčios vertybes: senus arnotus, stulas, albas, kapas bei kitus liturginius bažnyčios reikmenis su viltimi, kad šiuos daiktus muziejininkai parodys lankytojams.
Tvarkant šias vertybes muziejininkams kilo netikėta mintis – galbūt tarp jų yra ir tie liturginiai drabužiai, kuriuos būsimasis monsinjoras buvo apsirengęs primicijų metu. Juos atsekti buvo galima pagal senąją fotografiją.
Pirmasis atradimas buvo alba: vienos muziejui perduotos saugoti albos ir tos, kurią fotografijoje vilki Kazimieras Vasiliauskas, raštai sutapo.
Aptiko ir dokumentą
Deja, nei arnoto, nei stulos tarp muziejui saugoti atiduotų daiktų nebuvo. Tad kilo mintis kreiptis į Bažnytinio paveldo muziejų. Tuo labiau kad Vabalninko bažnyčios klebonas aptiko dokumentą, įrodantį, kad šiam muziejui yra atiduoti saugoti keli Vabalninko bažnyčios daiktai: monstrancija, šv. Mišių taurė, mišiolas, keli arnotai, stulos.
Paieškos nenuėjo veltui: po dienos muziejininkai gavo laišką: senojoje fotografijoje K.Vasiliauskas vilki tą patį arnotą ir albą, kurie saugomi Bažnytinio paveldo muziejuje. Beliko tik šias vertybes atsivežti iš Vilniaus, nes Bažnytinio paveldo muziejus, pritariant Vabalninko parapijos klebonui J.Tamošiūnui, jas sutiko paskolinti parodai.
Išgraviruoti aukotojų vardai
Parodoje, kuri veiks iki kovo vidurio, eksponuojami Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios liturginiai drabužiai bei reikmenys: puošnios XVIII ir XIX amžių monstrancijos, šv. Mišių taurės, XIX a. mišiolas, bursos, nekonsekruotų ostijų dėžutė ir kiti daiktai.
Viena monstrancija – su įspaudu. Tai žinomo XIX a. pabaigos meistro Mykolo Neviadomskio darbas. Ją bažnyčiai paaukojo parapijietės Veronika ir Salomėja Šukytės (Šukyčios) 1892 metais. Aukotojų vardai išgraviruoti monstrancijos pėdoje.
Marijonos Karoblienės, bažnyčiai paaukojusios šv. Mišių taurę, vardas taip pat įamžintas – išgraviruotas. Dar vienas vabalninkiečių aukotas daiktas – M.Karoblytės dovanotas raudonas prabangus arnotas – taip pat su įrašu.
Kam jam tos rožės!..
Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas – Vilniaus ir Biržų garbės pilietis, nesivaikęs garbės, kuklus, žmonių mylimas ir mylintis visus, be jokio išskaičiavimo, sugebėjęs atleisti net lagerių budeliams.
„Paskirtas Vilniaus katedros klebonu, įsirengė zakristijoje neformalaus bendravimo kampelį. Su virduliu, sofa, gal net šaldytuvas stovėjo. Lagerių tradicija, kalinių žargonu tokie jaukūs užkaboriai buvo vadinami kildymais. Aišku, jo įpėdiniams nepatiko. Kai prieš mirtį gulėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, gerbėjai plūdo lankyti su rožėmis ir „Asorti“ saldainiais. Kai tik išgirsta stuksenimą į duris, apsimeta miegantis. Kam tos rožės, jeigu jis – širdžių monsinjoras“, – savo apmąstymuose „Šiaurės Atėnuose“ rašė kunigas Julius Sasnauskas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Bokštinė neogotikinė monstrancija, kurią Vabalninko bažnyčiai 1892 m. paaukojo parapijietės Veronika ir Salomėja Šukytės (Šukyčios). Monstrancijos autorius – XIX a. pabaigoje žinomas meistras Mykolas Neviadomskis.
2. Romos mišiolas – svarbiausia katalikų liturginė knyga.
3. Svarbiausias parodos eksponatas – monsinjoro Kazimiero Vasiliausko arnotas ir alba, kuriuos jis buvo apsirengęs primicijų metu 1946 m. liepos 7 d. tėviškės bažnyčioje Vabalninke.
4. Stulos – iš Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Viena iš jų puošta Lietuvos globėjo šv. Kazimiero atvaizdu.
5. Bursos – liturginiai krepšeliai, naudojami lankant ligonius.
E.Mikelionienės nuotr.
6. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
