Vaizdo reportažai

Dešimtyje pasaulio valstybių Žemės rutulį matavę mokslininkai sustojo ir Pandėlyje. Pastatę medinį bokštą, jie milimetrų tikslumu matavo atstumą iki Jokšių. Būtent tuo šis miestelis ir unikalus, nes netgi dabar išgarsintuose Gireišiuose tokių tikslių matavimų nebūta. Noru surasti šią žymens vietą, paliktą kone prieš du šimtmečius, vietos geodezininkas uždegė ir kitus. Paaiškėjo, kad istorinis lobis – primirštas, bet ne pamirštas. plačiau»

Pasigrožim į miestą dar nė neįvažiavę Ramygalos grožis bene geriausiai atsiskleidžia rudenį. Taip nusprendžiam lietingą dieną artėdami prie šio vienintelio Panevėžio rajono miesto. Ramygala šiek tiek ant kalniuko, pro auksaspalvius medžių lapus aukštyn šauna vienatinis raudonas bažnyčios bokštas, aukštumėlės papėdėje vingiuoja Nevėžio intakas Upytė. Link centro vedančios gatvės aptūptos gražiai tvarkomais didesniais ir mažesniais medinukais. Daugelis jų atnaujinti, bet yra ir su ryškiomis laiko žymėmis, nepakeistų nuo pastatymo. Tarp jų įsimaišęs ir vienas kitas mūrinis pastatas. plačiau»

Adomynės kaime ir šiais laikais randama tikrų lobių. Prieš beveik 20 metų, kai vyko dvaro restauravimo darbai, šiukšlių krūvoje prie dvaro verandos darbininkai rado sunkų ketaus puodą su sidabrinėmis monetomis. Iš viso puode buvo 287 monetos: 903 seni lietuviški litai ir 20 centų. Lobis buvo perduotas Kupiškio etnografijos muziejui ir dabar jame saugomas. Bet mums rūpi kiek kitokie lobiai. plačiau»

Rūpi praeitis ir dabartis Pasvalio rajono Pumpėnų miestelis ankstyvo rudens rytą korespondentus pasitinka išpuoselėtomis sodybomis, kiemuose žydinčiomis gėlėmis, gražiai sutvarkyta Ąžuolyno aikšte. O kokie kultūros lobiai nematomi plika akimi? Apie šiuos lobius papasakoti sutinka simbolinė ekspertų komanda: Bronė Čekanauskienė, Arminas Vareika, Rita Tevėlionienė, Algimantas Stalilionis, Laima Noreikienė, Antanas Žostautas. Jie kalbą pradeda nuo miestelio praeities, o jos simbolis – memorialinė lenta savanoriams ir kryžius Nepriklausomybei. A.Vareikai rūpi ir laisvės kovos, ir žydų palikimas, bet jo dabartinis didžiausias rūpestis – atstatomas vėjo malūnas. Renginių organizatore dirbanti R.Tevėlionienė įsitikinusi, kad miestelio gyvenimą smarkiai paįvairina kultūrinė veikla, gyventojus suvienijantys renginiai, suburtas ir skeptikų nuostabai gyvuojantis moterų ansamblis. plačiau»

Kultūros lobiai Aleksandravėlės Rokiškio rajone gyventojams yra svarbi gyvenimo dalis. Taip tikino vietos bibliotekininkė Alma Mekšėnienė. Ji sakė, kad ne vien tik rajone, bet ir visoje šalyje kaimą garsina Degučių kapinės. Jos ypatingos dėl intriguojančių užrašų ant antkapių. Juos sugalvojo garsieji broliai Žukliai – darbais, idėjomis ir mintimis šiam kraštui reikalingi žmonės. „Pratęsiu Almos mintį, kad šios kapinaitės yra mūsų Aleksandravėlės, anksčiau vadintos Pilene, istorija. Kaipgi be istorijos? Ji – visa ko pagrindas, kertinis akmuo. Istoriją rasi, kur bepasisuksi: štai namas, garsėjantis liūdnais prisiminimais, prūdas, į kurį Širvys įstūmė mušeiką priešininką“, – sutiko Vita Jonėnienė. plačiau»

Papasakos visa graži kompanija Krekenavos miestelis pilnas kultūros ir istorinių vertybių. Ir dar tokių, kokių kitur pasaulyje niekur nerasi. Bent jau taip tvirtina vietos gyventojai, savo krašto patriotai. Kad tuo įsitikintume, turime viską savomis akimis pamatyti. Mūsų vedliai bus tikri vietos kultūros žinovai. plačiau»

Kad ir mažas, vis tiek svarbiausias Taip jau susiklostė, kad Kupiškio rajone esančius du Subačius vieną nuo kito skiria 3 kilometrai. Niekas neabejoja, kad šiuo pavadinimu senasis Subačius pasidalijo su jaunesniuoju. Senąjį, nuo kurio prieš 440 metų prasidėjo vietovės istorija ir kuris šiandien beturi truputį daugiau nei šimtą gyventojų, visi toliau vadina Subačiaus miesteliu – jau vien sena bažnyčia ko verta. Vardą naujojo, pradėjusio kurtis tik prieš 150 metų, bet šiandien priskaičiuojančio tūkstantį su viršum gyventojų, subatėnai nurodo tarmiškai: Subačiaus gelžkelio stotis. plačiau»

Jaunutis, itin progresyvių pažiūrų grafas prieš ankstyvą savo mirtį surašo reikšmingiausią Europoje testamentą – šiuo raštu panaikina baudžiavą, nurodo atidaryti pirmąją universitetinę ligoninę ir pradžios mokyklą. Ligoninėje darbuotis ateina nepaprastas gydytojas su dar nepaprastesne savo dukterimi. O kur dar tie didvyriai, nepabūgę bolševikų ir įkūrę Joniškėlio respubliką, laisvi joje išbuvę pratisus metus? Visa tai – apie unikalųjį Joniškėlį. plačiau»

Nedidelis miestelis Papilys, o tiek visokių lobių! Kaip ant simbolinių svarstyklių padėti spalvingas, garsias Europoje, pasaulyje ir vietinių gyventojų labiausiai mylimas asmenybes, krašto istoriją ir pasakyti, kas yra tas svarbiausias lobis? Apie tai ir diskutavo „Panevėžio krašto“ suburta simbolinė ekspertų komanda. plačiau»

Raguvėlės vardas ne vienam asocijuojasi su bajorų Komarų dvaro ansambliu. Tokių visoje šalyje išlikę vienetai. Bet dvaro statiniai pastaruoju metu merdi, net ir dedant nemažai pastangų jo paveldėtojams nepavyko šio paminklo atgaivinti. Taigi – kas dabar yra pagrindinis miestelio lobis? plačiau»

Krylių kaimas – prie pat Dviragio ežero, tad jam išnykti nelemta – poilsiautojų čia nuolat bus. Bet užtat vargu bebus nuolatinių gyventojų, nes visi jau tampa miestiečiais. Šis nuogąstavimas ne šiaip sau atsirado – ši žiema pirmoji, kai Kryliuose nebedega nė vienas žiburėlis, o pėdos sniege įspraustos nebent iš gretimo kaimo prabėgusios katės. plačiau»

Važiuojame į ypatingą Biržų rajono vietovę – Čypėnų kaimą Vabalninko seniūnijoje. Jis legendiniais savo gyventojais, vertinusiais laisvę labiau už viską, išgarsėjo daugiau nei prieš šimtmetį. „Jūs beveik pataikėt į Čypėnų respublikos 117-ąjį gimtadienį, tą sukaktį atšventėme lapkričio 12-ąją“, – sako mus pasitikusi čypėniškė Vilma Indrikonienė. Ji – bendruomenės pirmininkė. Lyg ir neoficiali, nes Čypėnai nėra įregistravę bendruomenės. Gyventojai ir be šio formalumo labai vieningi, nuolat susiburia šventėms ar bendriems darbams kaimo labui. plačiau»

Iš gausios bendruomenės liko tik du Kadaise gausia karaimų bendruomene garsėjęs Panevėžio rajono miestelis Naujamiestis šiandien beturi tik du šios tautos atstovus, tačiau jo gatvėse kartais gali sutikti senoviniais karaimiškais drabužiais pasidabinusias ponias ir net būti pakviestas prie karaimų valgiais nukrauto stalo. Kadaise Naujamiestis vadintas karaimų miestu, šioje Aukštaitijos vietovėje gyveno daugiausia šios tautos atstovų, į Lietuvą nuo Juodosios jūros atsikrausčiusių Vytauto Didžiojo laikais. plačiau»

„Nulaužei mus, vėtra pikta, bet mūsų kova su tavim nebaigta.“ Šis užrašas Gegabrastos kaimo kapinaitėse byloja ir apie Lietuvos partizanų kovą su okupantais, ir apskritai apie amžinąją kovą su blogio imperijomis. Juk šalia partizanų guli amžinąją ramybę mūsų krašte radę sentikiai, žydai bei vokiečių kareiviai. plačiau»

Sriubiškių kaimui Rokiškio rajone pavadinimą paliko sriubą sriaubęs Biškis? O gal ir kitaip buvo, kas čia dabar besupaisys. Bet faktas, kad Sriubiškiuose gyvena labai daug Sriubiškių, – ne iš piršto laužtas. Štai ne taip seniai žmonių tokia pavarde suskaičiuota net septyniolika. O kiek dabar? plačiau»