Krašto santakos

Kai atidaro krosnį, panevėžietė keramikė Dalia Svilienė iš jaudulio pamiršta net kvėpuoti. Nes ji, kaip ir visi šios srities menininkai, žino, kad karštis su moliu gali daug visko iškrėsti. Bet kai vieną kartą jai ypatingą siurprizą pateikė, tai nuo to laiko jokia automatika nebepasitiki. plačiau»

Panevėžiečių klausėme, ar jie girdėję, kad šiemet vyks Lietuvos dainų šventė. Teiravomės, kiek jai metų, ar žino, kad įrašyta į „Unesco“ paveldo sąrašą. Ar mano, kad tai itin prasminga ir mūsų šaliai reikalinga šventė? Gal ketina ten dalyvauti nors ir žiūrovu, ar teko būti Dainų šventės dalyviu? O artimiesiems? Kokie įspūdžiai ir kas tose šventėse žavi? plačiau»

Panevėžietę menininkę Sandrą Bučienę šiandien garsina jos tapytas paveikslas su gervėmis ant reklaminio stendo prie įvažiavimo į Panevėžį ir kūrinių atspaudai ant drabužių bei aksesuarų. Moteris susizgribo, kad reikėtų rasti laiko ir rimtai autorinei parodai, ne tik kukliems pasirodymams bibliotekose. plačiau»

Muzikos mokymas gabiai moteriai netapo pašaukimu, užtat siuvėjystė, o galop ir tapyba – jau į kraują įaugę. O juk tapyti be niekieno pagalbos ji pradėjo tik į pensiją išėjusi ir štai jau dvidešimt metų tai daro. Taigi – niekada nesakyk, kad jau per vėlu. plačiau»

„Su Albinu mes – kaip dvi šampano taurės. Žinote, kaip būna? Būna, kad susidaužus jos dzingteli. Suskamba arba ne. Jeigu nepavyko, tai ir nebesuskambės. Mums suskambėjo“, – taip savo bičiulystę su aktoriumi Albinu Kėleriu apibūdino poetas Rimvydas Stankevičius. plačiau»

Susipažinti su moderniausia, technologinių naujovių prikimšta miesto biblioteka plūdo būriai mokinių. 3D spausdintuvas, robotika, išmanieji ekranai ir vaizdo transliavimo įrenginiai yra gerai, bet paaugliams smagiausia atrakcija, pasirodo, niekaip nesusijusi su supertechnologijomis. plačiau»

Atlaikiusieji sudėtingas procedūras Panevėžio ligoninės intervencinės radiologijos skyriuje, pacientai pasakoja patyrę kai ką itin keisto ir itin malonaus. Kol chirurgas zondu naršė po jų kraujagysles, jie žiūrėjo į mėlyną dangų ir matė ramybe užliejančią medžių lapiją. plačiau»

Kūrinių kasmetinėje krašto tautodailės parodoje – begalė. Atrodytų, tik mėgaukis ir džiaukis, ypač atsigavusiu tautinių juostų rišimu, smarkiai išpopuliarėjusiais šiaudiniais sodais. Bet nerimo šešėlis neapleidžia dėl audimo – senstančios meistrės degina savo stakles, nes neranda, kas perimtų iš jų audimo paslaptis. plačiau»

Daugelis tik knygose matę vadinamąjį vorą – senovinį dviratį didžiuliu priekiniu ratu – labai nustemba jį išvydę panevėžiečių ekspozicijoje. Suaugusiųjų dėmesį patraukia ugniagesių, karo, paštininkų naudoti dviračiai, o vaikai net pešėsi dėl vaikiško. Muziejaus įkūrėjai iš klaidos pasimokė – nuo to karto jokių pasivažinėjimų! plačiau»

Panevėžietės nutapytas Krymo pusiasalio peizažas su uolėta ir kriauklelėmis nusėta pakrante – tai ne tik gražus vaizdas. Šis paveikslas yra su laisvės kodu, nes į kūrinį įdėtas žiupsnelis laisvos Ukrainos žemės iš purvo vulkano. Jūros ošimą simbolizuoja kriauklės dalelytės. plačiau»

„Iš kultūros centro išeinu paskutinė, o kai pamatu, kad vaikas jau perprato šokio brėžinį, kad įvyko lūžis ir jis tikrai šoks, tokia palaima apima!“ – sako legendinė choreografė ir Dainų švenčių baletmeisterė Zita Rimkuvienė. Scenos veteranė intensyviai ruošia net penkias grupes šokėjų jubiliejinei šimtmečio Dainų šventei. plačiau»

Gyvenimas ir darbas svetur pasvaliečiui menininkui davė įvairiausių pamokų: per save jis perleido madų vėjus, tik ekstremalūs nuotykiai ne patraukė, o atgrasė. Kai lietuviui atsibodo milijonieriaus darbdavio verkšlenimai, padovanojo jam skulptūrą ir iki ašarų sujaudino. Bet buvo ir atvirkščiai – vienas pragmatikas aviai bandė nukrapštyti sparnus. plačiau»

Išvydę pumpėnietės darytus inkilus, pirkėjai nusistebi, kad jie, oho, kokie gražūs, bet po to, būna, lepteli – ar paukščiams ne vis vien? Gal kaip tik atbaido? O viena sostinės gyventoja žadėjo šalia medyje kabinti ir vaizdo kamerą, kad dvikojai tokiu grožiu nesusigundytų. plačiau»

Be mezgimo gyventi negalinti pasvalietė nustebino ir savus, ir svetimus: parodai muziejuje pateikė 1300 eksponatų, o mezginius pardavinėti sumanė nuo 5 metrų aukščio prekystalio. Ji dar gerai mena ir siūlų gamybos procesą, kai vilną namie karšdavo, šukuodavo, garindavo ir gijas kalavartais verpdavo. plačiau»

Šiuolaikinė tekstilė, oi, kaip toli nuo tradicinių gobelenų! Tuo įsitikino žiūrovai, savo akimis pamatę ir net paliesti galėję metalu išsiuvinėtą lentą. Anksčiau jei ką panašaus tekstilininkai būtų rodę, gal net būtų likę nesuprasti. plačiau»