Krašto santakos

Nevilties apimtos Moters vaidmenį atliekanti solistė prisipažino jautusis taip, tarsi į dumblą smegtų. Jai nerūpėjo nei gražus makiažas, nei šilko suknios. Būtent todėl tiek ji, tiek žiūrovai po spektaklio premjeros itin atidžiai klausėsi psichoterapeuto minčių apie jausmus ir protą, apie tikrą ir netikrą meilę, kai nebrandūs jausmai lemia paprasčiausią priklausomybę nuo įsivaizduojamo žmogaus. plačiau»

Medinis talentingojo menininko Rimo Idzelio pasaulis parodų turą pradėjo tik praėjus dešimtmečiui po jo mirties. Startas – gimtajame Panevėžyje, toliau laukia koplyčia, sinagogos ir kitos ekspozicijų erdvės. Netrukus meno gerbėjus pasieks ir šios unikalios asmenybės sukurti tekstai, nes paskutiniais gyvenimo metais jį buvo apsėdusi rašymo manija. plačiau»

Sovietmečiu, kai buvo sekamas kiekvienas žingsnis ir laisvas žodis, susibūrė sunkiojo roko grupė „Kvadratas“. Tarp jos narių buvo ir pandėliečių. Du iš jų – daugiau kaip 40 metų kuriantys už širdies griebiančias dainas, nes hardroko pagrindas ir yra lyriškos baladės. O argi sukursi žodžius apie liūdnos būties dugną, jei pats jame nepabuvosi? plačiau»

Nelauktai netikėtai Panevėžio kraštotyros muziejus praturtėjo nemaža miestui itin daug nusipelniusio dailininko Kazimiero Naruševičiaus kūrinių kolekcija. Šią kolekciją sukaupusi šveicarų pora jautė pareigą gyvenimo saulėlydyje jos nepardavinėti, o grąžinti ten, kur reikia. plačiau»

Panevėžyje apsistojusios Ukrainos kūrėjos Svitlanos DIDUCH-ROMANENKO fotografijų paroda „Draugų nepaliekam“ pasakoja gražias istorijas apie žmogaus ir gyvūno ryšį, kai net karas nesugeba jų išskirti. Net buvę priversti bėgti kaip stovi, žmonės po kiek laiko sugrįžo į karo niokojamą šalį pasiimti augintinių. O kaip kitaip, juk dalis gyvūnų su šeimininkais kartu perėjo tikrą pragarą! Apie tai kalbamės su autore. plačiau»

Semeniškiuose apsilankęs dokumentinio kino kūrėjas japonas paprašė lydinčias muziejininkes trumpam palikti vieną prie Jono Meko kapo. Labiausiai jis domėjosi, kaip jaučiamės karo fone, kaip tai atspindime kūryboje, muziejaus ekspozicijose. O gides maloniai nustebino, kiek daug japonas žino apie mūsų šalį. plačiau»

Norių kaime išgirdome nepaprastą istoriją: per naktį rengdamasi tremčiai patriotė Lukštienė į antklodę įsiuvo Lietuvos vėliavą, jos sūnų ta antklodė kasnakt šildydavo, o Vasario 16-ąją prie barako ji suplevėsuodavo Trispalve. Mat gudri lietuvė būtent tą dieną sumanydavo ypatingąją antklodę išskalbti ir lauke išverstą į blogąją pusę džiovinti. plačiau»

Poilsiavietės kaime dairiusis panevėžietė menininkė ilgokai suko galvas nekilnojamojo turto agentams, kol tie neapsikentę ją nuvežė į miško vidurį. Vieta neišgąsdino, o akimirksniu tapo tarsi sava. Pasitelkusi drąsą ir fantaziją ten sukūrė tai, dėl ko net japonai ir kiti užsieniečiai į svečius prašyte prašosi. plačiau»

Tarp dviejų okupantų, kai vieni už kitus žiauresni, atsidūrę taikūs gyventojai turėjo apsispręsti – slėptis kaime ar laikinai išvažiuoti į Vokietiją. Bet tik viltyse buvo tas „laikinai“, o realybėje pabėgėliai pateko į darbo lagerius, aptvertus tvora ir akylai saugomus. Ypač nukentėjo Mažoji Lietuva, aprašyta panevėžiečio istoriko naujausioje apybraižoje. plačiau»

Sugrįžo ruduo, vaikai sugužėjo į klases, darželius. Jau kai kur darželių teritorijoje galima pamatyti spalvingus gamtos dovanų kilimus – vaikai iš vaisių, daržovių, lapų ar šakų sudėlioja pakankamai meniškus paveikslus. Taigi vaikai jau nuo darželio ir mokyklos mokomi dailės. Praeivių gatvėje klausėme, ar to pakanka, kad žmogus išaugtų įgijęs poreikį menui – norėtų lankyti parodas, bent jau intuityviai atskirtų, kur yra tikras menas, o kur tik jo imitacija? Ar su savo vaikais, anūkais eina į parodas, ar skatina namuose kurti? plačiau»

Užsienyje net geriau nei mūsų šalyje žinomas stiklo menininkas Remigijus Kriukas prisipažįsta: kad ir koks senas vilkas būtum, su ponu Dievu susitarti nepavyksta. Kuriant trapų stiklo grožį gamta kartais pakiša kiaulę, ir kai netikėtai stiklo kūrinys skyla perpus, menininkui plyšta širdis. plačiau»

Mažojon kultūros sostinėn į šventę „Kuc kus Kamajuos“ nuburzgus kiek per anksti, reikia nusiteikti ne baronkyčių ragavimui, o kitokiam, labiau dvasiniam penui. Čia galėsit ir vaidinimą pažiūrėt, ir kvapą gniaužiančią istoriją apie tikrovėje egzistavusią Kamajų respubliką išgirst. Ji gyvavo tik pusmetį, bet vis tiek smarkiai prisidėjo prie valstybės atkūrimo. plačiau»

Nuo pat mokyklinio suolo tumagalietė namo tempdavosi visa tai, kas kitiems atrodė nevertinga ir nebereikalinga. Užtat dabar ji įgyvendino savo seną svajonę – atidarė nuosavą muziejų. Jame – ir vienos senolės prieš mirtį įduotas jos pačios kurtas ypatingas kūrinys. plačiau»

Rokiškio krašte greitai prigijęs geologijos mokslų daktaras negali atsidžiaugti gyvenimu kaime. Čia jam atsivėrė nuostabiausi gamtos slėpiniai – pievų ir miškų peizažai bei laukinė gyvūnija. Su žvėreliais susitikimai būna itin įspūdingi, jie atsispindi ir užfiksuotose nuotraukose. plačiau»

Menininkas iš karo siaubiamos šalies atvyko su didžiule širdgėla ir ją rengiasi atskleisti savo stiklo kūrinyje. Nežmonišku karščiu alsuojanti krosnis jam bus tik pagalbininkė. Ir kitų autorių stikliniuose kūriniuose žiūrovai skaitys išgyventas emocijas bei gaudys neramaus šiandieninio pasaulio atspindžius. plačiau»