|
Vienas toks dar sugeba ir „į dantis įteikti“
Rokiškio rajono opozicijos išsakyti priekaištai valdantiesiems ir merui – kaip žibalo pliūpsnis į ugnį. Paviešinus faktą, kurio neįmanoma nuneigti, socialdemokratas Vytautas Saulis puolė piktai taškytis pagieža, tyčiotis, bet po to susigriebė, nutilo ir pripažino: „Neišlaikiau.“
plačiau»
|
|
Lenktyniavo, kas pirmas ir kada pasiūlė lengvatas
Biržietis Pranas Pocius rajono tarybos posėdyje pasakojo apie senukus, mokančius už šiukšlių išvežimą, bet nesulaukiančius šiukšliavežės savo kieme. Jis teigė, kad tik trečią kartą, kai kreipėsi dėl to į valdžią, meras pagaliau žadėjo atsižvelgti į situaciją. Žmogus klausė, ar tik ne ateinantys rinkimai privertė atsižvelgti?
plačiau»
|
|
Kam šventė, o kam paieška ir laidotuvės
Net Joninių nakties laužai ir linksmybės nepaviliojo aistringo žvejo – jis pasirinko meškerę ir raminančią Nevėžio vandens tėkmę. Tiktai likimas norų nepaisė – po beveik paros laukimo, nerimo ir paieškų buvo rastas tik jo kūnas, plūduriuojantis upėje ties Naujamiesčiu.
plačiau»
|
|
Iš kaimyno vandenį perka statinėmis
Gausi skapiškiečių šeimyna sausą vasarą išdžiūvus šuliniui turi apsispręsti – vakare praustis duše ar dieną įjungti skalbimo mašiną, nes ir tam, ir tam vandens neužtenka. Žmonės norėtų turėti vandentiekį ir civilizuotai tvarkyti srutas, bet ši viltis jau daug metų užstrigusi valdininkų stalčiuose. Kad pajudėtų, reikia daugiau naujakurių, o šitie purtosi gyvenimo be patogumų.
plačiau»
|
|
Politikė ir meras atrodo kaip geriausi draugai (5)
„Noriu pasveikinti valstiečių frakciją pagaliau prisijungus prie konservatorių ir socialdemokratų bei po 11 metų pertraukos sugrįžus į rajono valdymą“, – Kupiškio rajono tarybos posėdyje sarkastiškai pareiškė liberalas. Valstiečių lyderė dėl tų „nemandagumų“ labai nepapyko, tad galima spėti, jog tylus jos suokalbis su socialdemokratais ir įvyko.
plačiau»
|
|
Į tvenkinį vyras įgarmėjo su žoliapjove
Pjaudamas žolę ir kartu vairuodamas traktoriuką kupiškėnas neapskaičiavo saugaus atstumo nuo stataus tvenkinio kranto ir tai tapo jo žūties priežastimi. Į vandenį įkritusį vyrą artimieji ištraukė, dar skubėjo gaivinti, sulėkė ir pagalbos tarnybos, bet po pusvalandžio turėjo pasiduoti.
plačiau»
|
|
Kai svajonės įleidžia šaknis kaime
Kol vieni svajoja apie gyvenimą kaime, Raminta Laurutienė savo svajonę pavertė realybe. Vaiko priežiūros atostogų metu gimusi idėja šiandien išaugo į modernų šeimos ūkį Radviliškio rajone, Karčemų kaime, kuriame dera šilauogės, šiitake grybai ir bitininkystė. Pradėjusi nuo sprendimo pasinaudoti „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ parama, Raminta kartu su šeima įrodė, kad atkaklumas, darbas ir kūrybiškumas gali sukurti sėkmingą verslą net ir nedideliame Lietuvos kaime.
Šiandien „Lauručių ūkis“ – tai ne tik gausus derlius ar dešimtys bičių šeimų, bet ir įkvepianti istorija apie tai, kaip viena svajonė gali išaugti į beveik šimtą natūralių produktų bei tapti pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms.
plačiau»
|
|
Kai visam pulke nėra Jono, jį tiesiog išrenka (1)
Panevėžiečių klausėme apie artėjančias Jonines. Juk ši šventė švenčiama daugelyje šalių kaip vasaros saulėgrįža – kai stoja ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Švenčiama nuo seno – nuo baltų genčių laikų. Ar mūsų žmonėms tai didelė šventė, kur kas platesnė nei vien paprastos vardinės? Ar jie turi giminėje Jonų, ar daug tokiais vardais žmonių pažįsta? Kaip Jonines švenčia?
plačiau»
|