2021-ieji – J.Zikaro metai
Laisvės angelas ar pergalės deivė? Toks klausimas iškyla žvelgiant į sparnuotos „Laisvės“ su iškelta vėliava skulptūrą, sukurtą pirmojo šalyje profesionalaus skulptoriaus Juozo Zikaro.
Ramus veidas, bet ryžtingas žvilgsnis, basos kojos, klostėmis krintanti ilga suknelė, rankoje – sutraukytos grandinės. Taip atrodo „Laisvė“.
Bet ją kurdamas skulptorius buvo priverstas kai ką pakeisti.
Ši tautos stiprybę simbolizuojanti skulptūra puošia Kauną, ji stovi Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. O sukurta ji buvo dabartinėje Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje.
Skulptūrai šiemet sukako 100 metų, bet laukia ir kita svarbi sukaktis. Rudenį bus 140 metų, kai garsusis skulptorius gimė Paliukų kaime, Paįstrio seniūnijoje, Panevėžio rajone.
2021-ieji paskelbti J.Zikaro metais. Menininko darbų sąraše – ir „Motinystė“, „Knygnešys“, „Atlantai“, šventieji Paįstrio ir Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčiose, Kristaus Karaliaus katedroje, biustai, bareljefai, lietuviškų litų monetos.
Lipdė sporto salės kampe
J.Balčikonio gimnazijoje moksleivius dailės mokantis Gintaras Grigas papasakojo, kad J.Zikaras „Laisvę“ iš molio lipdė sporto salės kamputyje. Nors jis turėjo puikiai įrengtą kabinetą su stelažais, molbertais, baldais, bet jame veikiausiai buvo per mažai erdvės. Dabar šiame kabinete mokoma informatikos.
Apie tai, kad gimnazijoje buvo sukurta „Laisvė“, jis pasakoja ir moksleiviams.
Per pamokas J.Zikaras skulptūrą nuo žmonių akių slėpė po karkasu ir širma. Vakarais ją atidengdavo ir tęsdavo pradėtą darbą.
Susirinkdavo nemažai smalsuolių. Jie stebėjo ir aptarinėjo kūrybinį procesą. J.Zikaras dėl to nepykdavęs, kaip tik norėdavęs išgirsti nuomonę.
Bet pagal to meto nuotraukas matyti, kad pradiniame variante Laisvė vaizduota su trumpa, kojas atidengiančia suknele.
Kūrė pagal graikų mitologiją
„Laisvė yra pergalės deivė Nikė pagal graikų mitologiją. O mitologiniai dievai yra nuogi, todėl ir Zikaras norėjo truputį atidengti kūno, parodyti šiek tiek kojų“, – aiškino G.Grigas.
Bet, pagal to meto sampratą, nuogumas buvo nepriimtinas, ir skulptorius veikiausiai buvo priverstas „aprengti“ Laisvę ilga suknia.
„Vardan „Laisvės“ Zikaras apribojo savo, kūrėjo, laisvę“, – apgailestavo G.Grigas.
Jis prisiminė, kad banką puošiantys J.Zikaro Atlantai iš pradžių buvo visiškai nuogi.
Mokytojas prisipažino besižavintis tokia skulptoriaus drąsa – juk pritarimo tokiam sprendimui buvo neįmanoma tikėtis.
Lygindamas su kitų šalių laisvę simbolizuojančiomis statulomis, G.Grigas sakė, kad mūsiškė – gana kukli, bet pati mieliausia širdžiai.
Jos aukštis nesiekia trijų metrų, tik iškelta vėliava sukuria aukščio įspūdį.
Kas pozavo veidui?
G.Grigas pasakojo, kad J.Zikarą labai žavėjo moters grožis, jis nevengdavęs sakyti komplimentų.
Jo žmona – Anelė Tūbelytė-Zikarienė pozavo kuriant „Laisvę“, nes turėjo gražų kūną. Veidas sukurtas pagal kitos merginos – mergaičių rankų darbų mokytojos Elenos Jasinskaitės bruožus.
Paklaustas, kodėl tuomet kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad pozavo 17 metų gimnazistė Marija Ramanauskaitė, G.Grigas patikino, kad tai klaida.
Ši mergina taip pat yra pozavusi J.Zikarui, bet kitam darbui.
„Zikaras sukūrė portretinį biustą „Lietuvaitė“. Ir tikrai žinoma, kad jam pozavo Jasinskaitė. O palyginę „Laisvę“ ir „Lietuvaitę“, išvysime tuos pačius veido bruožus“, – kalbėjo pašnekovas.
Yra ir tokių nuomonių, kad veidą J.Zikaras lipdė pagal kelis modelius ir nežinoma, kuri iš tų merginų buvo skulptūroje įamžinta.
Saugojo bažnyčios prietema
Sukurta 1921 metais, „Laisvė“ Kaune buvo atidengta po 7 metų. Dar po 8 metų garsaus architekto Karolio Reisono sumanymu ji buvo užkelta ant itin aukšto pjedestalo. Jį sukūrė Vladas Dubeneckis. Darbai atsiėjo tiems laikams didžiulę sumą – 30 tūkst. litų.
G.Grigas prisiminė, kad vis dėlto J.Zikarui nepatiko šis sumanymas, nes ant itin aukšto pjedestalo skulptūra atrodė mažesnė negu yra. Tai nustelbė jos didingumą ir grožį.
Gipsinis skulptūros modelis puošia prezidentūros Baltąją salę. Ji buvo išlieta Vokietijoje, vienoje geriausių liejyklų visoje Europoje.
Prie sovietų valdžios skulptūra buvo nugriauta, apgadinta ir nugabenta į tuometę skulptūrų ir vitražų galeriją Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, arba Sobore.
G.Grigas prisiminė, kaip jaunystėje lankėsi toje bažnyčioje ir matė prietemoje pastatytą, kad nekristų sovietams į akis, „Laisvę“.
Atgimimo sąjūdis prikėlė „Laisvę“ naujam gyvenimui.
To meto liudininkai pasakojo, kad „Laisvė“ grįžo į tą pačią vietą, nes pradėjus atstatymo darbus rasta senojo pamato dalis, lynas, kuriuo veikiausiai buvo nuversta skulptūra.
Virtuvės idėja – puiki
Jau rašėme, kad panevėžietė prodiuserė Jūratė Kavaliauskienė pakvietė režisierių Liną Mikutą ir operatorių Povilą Baltiną sukurti filmą „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“.
Filmo ašimi tapusi Kauno muziejininkė Rasa Ruibienė kalbėjo, kad sutraukytos grandinės – tai kūno laisvė, ilgas plazdantis drabužis – žodžio laisvė, vėliava – minties ir dvasios laisvė.
Kuriant filmą, Kaune kaip tik vyko bienalė. Japonų menininkas prie „Laisvės“ paminklo postamento sukalė pastolius ir įrengė laiptus. Jais užlipusieji patekdavo tarsi į sovietinių laikų virtuvę su stalu, arbatos puodeliais.
Dalis kauniečių labai piktinosi tokia idėja, esą svetimšalis menininkas, nežinantis, kas yra priespauda, skulptūrą subjaurojo.
Bet dabar su korespondente kalbėdamas G.Grigas apgynė šią idėją.
„O kur daugiau sovietmečiu galėjai kalbėtis apie laisvę – tiktai virtuvėje, tamsoje, tyliai, bet iš širdies. O per bienalę buvo netgi galima paglostyti basas mūsų Laisvės pėdas“, – baigė mintį mokytojas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. G.Grigas moksleiviams skiepija pasididžiavimą tuo, kad „Laisvė“ buvo sukurta jų gimnazijoje.
2. Istorinėse nuotraukose išlikęs pirmas „Laisvės“ variantas, kai J.Zikaras šiek tiek atidengė jos kojas.
3. Skulptorius turėjo nusileisti ir „aprengti“ ryžtingąją Laisvę ilga suknia.
"Panevėžio kraštas", 2021 03 31
