Nieko tradiciško nevyko
Joninių savaitgalis Biržuose buvo skirtas pasaulio menininkui – avangardinio kino kūrėjui, poetui Jonui Mekui.
Šis Amerikoje gyvenęs biržietis pasaulį suprato savaip ir tuo visus žavėjo. Todėl nieko tradiciško ir nevyko, viskas tarsi apvirto aukštyn kojom: turguje šį šventinį savaitgalį nebuvo pardavinėjamos daržo gėrybės, turkiški džinsai ar kinų pagaminti „kroksai“.
Turgaus erdvėje grojo didžėja ir saksofonininkas, o modeliai, susirinkę iš įvairių pasaulio kampelių, demonstravo madas.
Ežere plaustu plaukė Niujorko laikų Jono Meko bičiuliai ir grojo džiazą. Evangelikų reformatų bažnyčios klebonijos kieme jie pirmą kartą Europoje parodė filmą, koncertą, performansą „Mysteries“.
„Tėvai išmokė mane visko, kas giliai viduje aš esu. Vėliau, savo klajonių toli nuo namų metais, ant viršaus užliejau stambų sluoksnį civilizacijos – tarsi glaistą ant pyrago“, – rašė J.Mekas.
Tokio „mekiško“ glaisto savo sielai per šias Jonines gavo menininko tėviškės žmonės.
Priglaudė klebonijos palėpėje
Šįmet J.Mekui būtų sukakę 100 metų. 2022-ieji Lietuvoje dedikuoti Jonui Mekui. Tad kur kitur, jei ne Biržuose, pritiko švęsti jo jubiliejų.
Koncertas, performansas, eilių skaitymas – viskas vienu metu Evangelikų reformatų bažnyčios klebonijos kieme. Ir ši vieta pasirinkta ne atsitiktinai.
Kurį laiką J.Mekas kartu su broliu Adolfu gyveno klebonijos palėpėje. Ten juos priglaudė jų dėdė, mamos brolis kunigas Povilas Jašinskas.
Abu broliai buvo įsitraukę į priešsovietinę ir priešnacistinę veiklą – mašinėle spausdino slaptus tekstus. Kartą, 1944 metais, neberadę paslėptos spausdinimo mašinėlės, jie suprato atslenkant pavojų ir nutarė trauktis: iš pradžių atsidūrė karo belaisvių priverstinių darbų lageryje Vokietijoje, o iš ten 1949 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
Buvo girdėti tik aktorių kojų trypimas
J.Meko jubiliejaus ir vardo dienos šventė prasidėjo nuo plausto sklindančia džiazo muzika – Širvėnos ežeru iki klebonijos, prie kurios buvo pastatyta didžiulė scena, plaustu plaukė jo bičiuliai menininkai iš Niujorko.
1966 metais Prancūzijoje J.Mekas filmavo spektaklį „Frankenstein“. Filmas nebuvo parodytas, nes J.Mekui iš viso to, kas buvo nufilmuota, patiko tik viena dalis „Mysteries“ – ten buvo girdėti tik aktorių kojų trypimas.
Po kurio laiko muzikantai filmui sukūrė muziką. Filmas vienintelį kartą buvo parodytas J.Meko įkurtame Antologijos filmų archyve Niujorke. Antrą kartą filmas dienos šviesą išvydo tik dabar – Biržuose.
Ekrane buvo rodomas filmas, o scenoje buvo improvizuojama, skaitomos eilės, grojo muzika.
Kartu su muzikantais paminėti tėvo 100-ųjų metinių atvyko ir jo sūnus Sebastijonas.
Madų kolekciją demonstravo turguje
Miesto turgus irgi atrodė visai kitaip.
Prie prekystalių, ten, kur paprastai sėdi močiutės su išsidėliotomis daržo gėrybėmis ir prekybininkai su siūlomais turkiškais chalatais ar kojinėmis, dabar sėdėjo žiūrovai.
Jie buvo nusiteikę pamatyti turgui neįprastą reginį – dizainerės iš Vokietijos Vaidos Voraitės naują mados kolekciją „Turgus“, demonstruojamą modelių iš viso pasaulio.
Šį kartą podiumą modeliams atstojo praėjimai tarp turgaus prekystalių. Juos plojimais sutiko prekybininkų vietas užėmę biržiečiai.
Kolekcijai foną kūrė gyvai atliekama didžėjos ir saksofono muzika.
Vokietijoje kurianti menininkė V.Voraitė – buvusi biržietė. Tarp modelių buvo ir dar vienas biržietiškas veidas – Greta Paškevičiūtė.
Grimo ir persirengimo patalpas visiems atstojo turgaus paviljonas.
Po renginio prie Biržų turgaus paviljono kolekcijos autorė kartu su modeliais įsiamžino bendroje nuotraukoje. Toks neįprastas vaizdas traukė pravažiuojančiųjų ir praeinančiųjų pro šalį dėmesį.
Gyvai susipažinti su kolekcijos autore, paliesti ar net įsigyti dizainerės kūrinių buvo galima kitą dieną parodomajame kambaryje Biržų „Portfolio“ galerijoje.
Ant akmens – nemirtingoji skrybėlė
Jonas Mekas gimė mažame Biržų rajono kaimelyje Semeniškiuose, kurį dabar žymi tik pakelės akmuo, pastatytas Jono Meko 95-mečiui. Akmuo papuoštas skrybėle – kopija tos, su kuria menininkas niekada nesiskyrė.
Nors savo tėviškę kartu su broliu Adolfu biržietis paliko labai jaunas, niekada jos nepamiršo: nuolat rašė ilgesio persunktus laiškus mamai bei visiems artimiesiems.
„Mūsų geriausi prisiminimai tebėra iš Semeniškių, kai buvome visi kartu. Bet mes abu tvirtai tikim, kad ateis laikas, kai ir vėl visi būsime kartu, kad ir kitam gyvenime. Mes abu tikim, kad žmogus yra nemirštamas. Mes abu tikim, kad mūsų gyvenimas ant žemės yra tiktai nedidelė akimirka mūsų gyvenime. Mūsų gyvenimas yra tiktai stiklas, ir mes esam kaip saulės spindulys, kuris praeina per tą stiklą, spindulys, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos.“
2019 metų sausio 23 dieną Jonas Mekas mirė Niujorke ir netrukus grįžo namo – be pompastikos, tyliai, kaip ir mėgo, į Semeniškių kaimo kapinaites, šalia savo artimųjų. Jo laidotuvės buvo privačios.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Modelio Gretos Paškevičiūtės pasveikinti atėjo jos močiutės sesuo.
2. Turguje skambėjo didžėjos atliekama muzika.
3. Vokietijoje gyvenanti dizainerė Vaida Voraitė yra kilusi iš Biržų.
4. 5. Širvėnos ežeru Biržuose plaukė Jono Meko bičiuliai muzikantai, grodami džiazą.
E.Mikelionienės nuotraukos
6. Jonas Mekas.
