ANTANAS
O kaipgi, man Miltinio pavardė iškart sufleruoja, kad tai – režisierius. Garsus žmogus, mokėsi Paryžiuje, įkūrė Panevėžyje teatrą. Iš jo biografijos kitų detalių neatsimenu. Žinau, kad vienas iš J.Miltinio mokinių buvo Vaclovas Blėdis.
Be jokių kalbų ir taip aišku, kad žmonių atmintyje J.Miltinio vardas tikrai išliks, taip pat ir spektakliai.
PRANAS
Teko su J.Miltiniu susidurti. Jį mačiau lygiai taip, kaip ir jus dabar Laisvės aikštėje. Su šuniuku vaikštinėjo. Nekalbėjau su juo, tik mačiau. Daugiau nieko apie jį nežinau. Taip pat nežinau, kas jo mokiniai buvo. Kelis kartus lankiausi teatre, bet nepatiko. Tiesiog neįdomu ir tiek. Man geriau televizorių žiūrėti, o ne spektaklius. O į klausimą, ar svarbus J.Miltinio vardas Panevėžiui, net nežinau, ką pasakyti. Čia, matyt, kaip kam.
LIUBA
Man J.Miltinio pavardė labai daug ką pasako. Visi žino, kad jis buvo Panevėžio dramos teatro įkūrėjas. Tai buvo neeilinis žmogus, tikras talentas, bet griežtas. Paminklas puikiai viską perteikia, tik tie ragiukai ne į temą.
Teko ir asmeniškai su juo susitikti. Pati esu muzikos dėstytoja, tad anais laikais muzikos technikume, dabar menų gimnazijoje, dėstytojai į susitikimą buvo pasikvietę J.Miltinį. Pamenu, kad klausėme, ar yra laimingas, juk visur pripažintas. Tai žinote, ką jis atsakė. Kaip dabar pamenu jo žodžius: „Jei būčiau laimingas, tai būčiau apsikakojęs.“ Va, toks jis buvo, gyveno savame pasaulyje. Iš to pasakymo reikėtų suprasti, kad nebuvo laimingas.
Puikiai jį, kaip menininką su neramia siela, spektaklyje „Sala, kurios nėra“ perteikė režisierius Aleksandras Špilevojus.
Dar toks sutapimas – mano duktė gimė irgi rugsėjo 3 dieną kaip ir J.Miltinis. Jaunystėje užaugome apsupti teatro, jis buvo dalis mūsų. Tais laikais daug ko nebuvo, kaip dabar. Visi spektakliai buvo pamatyti, pirmadieniais eidavome į koncertus. Tai buvo tarsi mūsų ritualas.
Ne kartą mačiau J.Miltinį su šuniuku einantį pas V.Blėdį. Netoliese gyvenome, tai praeidavo pro mūsų namą. Kaimynas kitoje pusėje buvo vienas iš J.Miltinio mokinių Algimantas Masiulis. Dažnai jį matydavome.
J.Miltinis – tikra dovana miestui, tai tarsi mūsų Biblija. Man atrodo, kad jo vardas niekada nebus užmirštas, toliau garsins miestą ir į užmarštį nenuplauks. Be to, Panevėžys jau atgimsta, atsiranda naujų talentų, tam dirva jau paruošta.
Teko susidurti su J.Miltinio mokiniais – Algirdu Paulavičiumi ir Enriku Kačinsku. Tais laikais kūrybinis Panevėžio jaunimas organizuodavo vakarėlius. Kavinėse ar kitose vietose susirinkdavo aktoriai ir muzikai, bendraudavome tarpusavyje, dainuodavome.
J.Miltinio palikimo studijų centras labai reikalingas. Šiais laikais viskas taip supaprastinama, žmonėms dabar svarbiau gerai ir skaniai pavalgyti, bet reikia stiprinti dvasinius dalykus, tikėjimą.
KRISTINA
Žinau, kad J.Miltinis buvo režisierius ir aktorius, daugiau nieko apie jį nepasakysiu. Teko lankytis jo mokinių spektakliuose, kiek prisimenu, tai V.Blėdžio. Netikėtai užklausėte, kad neprisimenu spektaklių pavadinimų. J.Miltinio paminklas prie teatro tapo savotiška susitikimų vieta. Ten dažnai lankausi per miesto šventes. Aišku, kad režisierius atpažįstamas, žinau, jog šuniuką turėjo.
ERIKA
Man J.Miltinio pavardė iškart asocijuojasi su teatru. Girdėjau, kad neseniai buvo jo gimtadienis, tačiau tikslių jo biografijos faktų nežinau. Negaliu pasakyti, kokių jis mokinių turėjo. Anksčiau spektaklius dažniau lankydavau, bet dabar rečiau. Auginame vaikus, tad daugiau į vaikiškus spektaklius nueiname.
Gal ir atsiras naujų kultūros kūrėjų, kurie garsins Panevėžio vardą, bet nemanau, kad J.Miltinio pavardė pradings. Per daug garsus žmogus, kad būtų nurungtas. Mačiau jo paminklą, tikrai pavykęs – panašus į režisierių.
EVALDAS
Nesidomiu teatru, tad man J.Miltinio pavardė nelabai ką ir sako. Žinau, kad prie dramos teatro stovi J.Miltinio paminklas, bet ar jis pavaizduotas teisingai, neįsivaizduoju.
Kai mažas buvau, su tėvais lankiausi J.Miltinio palikimo studijų centre, bet jau neatsimenu, kokie eksponatai ten buvo.
Jei J.Miltinio vardas iki šiol garsino Panevėžį, tai ir toliau garsins. Asmeniškai nesidomiu teatru, bet yra žmonių, kurie domisi, tai jiems tikrai turėtų būti įdomu pažiūrėti, kokie anksčiau spektakliai būdavo.
Nuotraukose:
Antanas.
Pranas.
Liuba.
Kristina.
Erika.
Evaldas.
A.Švelnos nuotraukos