Brolio kapo – nė žymės
Seniai nebeveikiančios Kupiškio rajono Akmenių kaimo senosios kapinės taip smarkiai apleistos, kad dabar jos labiau panašios ne į žmonių amžinojo poilsio vietą, o alyvų krūmais apaugusį brūzgyną.
Tame brūzgyne lengviau surasti ne kapavietes, o lapių išraustus urvus ir čia pat besimėtančius kaulus. Jie greičiausiai – žmonių.
O juk jau 30 metų Akmenių kapinės registruotos Kultūros vertybių registre, prieš 18 metų jos pripažintos valstybės saugomomis.
Tarp tankių krūmų radome ir tai patvirtinančią lentelę.
Į Akmenių kapines korespondentą atlydėjo šiame kaime gimusi ir augusi, o dabar Noriūnuose gyvenanti Rima Užusienienė. Moteris neseniai kapinėse apsilankė maždaug po 20 metų kartu su sena drauge ir kaimyne Gene Sukauskiene.
Noriūnietės norėjo aplankyti čia palaidotą G.Sukauskienės vos 4 mėnesių mirusio broliuko kapą, tačiau džiunglėmis virtusiose kapinėse jo kapavietės taip ir nerado.
Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
spalio 3 d. numeryje
Prierašai po nuotraukomis:
1. Į kapines kadaise vedęs keliukas dabar apartas, tad norintieji aplankyti artimųjų kapus turi klampoti per ūkininko rapsų lauką.
2. Kad kapinės yra saugomos valstybės, patvirtina ši lentelė.
3. Prie įėjimo į kapines tenka brautis per tankias alyvų džiungles.
4. ir 5. Seserys R.Užusienienė (kairėje) ir L.Pagirienė bei jų kaimynė G.Sukauskienė (dešinėje) prieš daug metų iš Akmenių kaimo atsikėlė gyventi į Noriūnus.
6. Viena lapės urvo landa buvo uždengta metaliniu kryžiumi.
7. Šalia apleisto kapo mėtėsi kaulai ir sena stiklinė žvakidė.
L.Kavoliūno nuotraukos
