Užmezga stiprų ryšį
Kasdien jausdamos baimę prarasti dar vieną gyvybę, psichologė, šalies Psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap ir policijos pareigūnė Gintarė Meškienė užmezga stiprų tarpusavio ryšį, iš nelaimės gniaužtų ištrauksiantį ne vieną bėdų prislėgtą žmogų.
Drauge joms pavyksta numalšinti krizę ir patvirtinti, kad savižudybių prevencija gali būti veiksminga.
Šios Kupiškyje gerai pažįstamos moterys tapo ir dokumentinio filmo herojėmis.
Dokumentinis filmas „Būsiu su tavim“ šiuo metu rodomas festivalyje „Nepatogus kinas“. Neilgai trukus jis pasieks ir Kupiškį.
Labai abejojo siūlymu
Viena filmo režisierių Virginija Vareikytė prisipažino, kad sulaukusi pasiūlymo kurti filmą tokia tema iškart neparodė didelio entuziazmo, mat jai atrodė, kad Lietuvai ši tema yra per daug jautri ir rimta.
„Tada išgirdome apie projektą Kupiškyje – apie labai paslaptingai skambantį savižudybių prevencijos algoritmą. Sužinojome, kad ten dirba tokia Valija Šap. Nutarėme nuvažiuoti į Kupiškį ir susitikti su ja.“
O susitikus iškart tapo aišku, kad dviejų moterų tandemas unikalus ir kad filmas tikrai atsiras.
O kaip tai padaryti?
Filmo herojė policininkė Gintarė Meškienė prisimena, kad Kupiškio policijai įsitraukti į savižudybių prevenciją nebuvo paprasta, mat norą padėti žmogui vis atsverdavo klausimas, kaip tai padaryti.
Galų gale atradus sėkmingą formulę ir į bendrą pagalbos komandą įtraukus ne tik policiją, psichologus, bet ir savivaldos, seniūnijų socialinius darbuotojus, medikus bei kitų profesijų atstovus, šiaurės rytuose esantis mažas miestas pradėjo keistis.
O keistis jam labai reikėjo. Prieš 7 metus savižudybių skaičius Kupiškio rajone buvo vienas didžiausių ne tik Lietuvoje – jis net dukart lenkė bendrą šalies vidurkį ir keturis kartus – Europos vidurkį.
„Mes tiesiog dirbome ir darėme tai, ką reikia, išgyvenome tas situacijas taip, kaip reikia realiu laiku – kitaip reaguoti gal net nebuvo laiko ir analizių, nes sužinojus apie įvykį reikia važiuoti, skubėti į pagalbą žmogui, o ne rūpintis vien tuo, kad tave filmuoja“, – sakė policijos pareigūnė.
Ar vakarais neliūdna?
Filmo režisierė prisimena sceną, kai policijos pareigūnė aplanko vienišą, atokiai gyvenantį seną vyrą ir pasiteirauja, ar jam vakarais nebūna liūdna.
Iš atsakymo ir supranti, kokia yra didelė šių žmonių izoliacija, vienatvė ir liūdesys, sako V.Vareikytė.
„Dėmesys, kurį tokiu būdu parodo pareigūnai, medikai, psichologai, socialiniai darbuotojai, yra labai svarbus, – neabejoja ji. – Tai parodo, kokie mes visi trapūs, kai esame vieniši, ir kiek daug mums reiškia, kai kas nors tą dėmesį parodo.“
Kuriame gyvenime veiks?
Kita filmo herojė, psichologė V.Šap sako gerai prisimena, kaip priėmė Kupiškio mero siūlymą suburti savižudybių prevencijos darbo grupę.
Moteris neslepia tikėjusi, kad darbus pavyks nuveikti vos per kelis mėnesius, ir net neįsivaizdavo, jog užduotis pareikalaus tiek daug darbo.
„Tuo metu aš nesupratau, ką reiškia mano „taip“. Sutikau, nes maniau, kad turiu progą padėti žmonėms, kurie gyvena mano rajone. Įsivaizdavau, kad subursime darbo grupę, pasitelksime ekspertus, vietos specialistus, visuomenę, žiniasklaidą, apsitarsime, kaip padėti tiems kenčiantiems žmonėms, ir per keletą mėnesių mūsų darbas bus padarytas, – prisimena V.Šap. – Tačiau, kaip parodė gyvenimas, klydau.“
Dabar ji supranta, kad savižudybių tema yra labai gili, nes nebuvo sprendžiama dešimtmečius.
„Kai mes pamatėme pirmuosius mūsų visų bendro darbo rezultatus ir mano šeima paklausė, ką toliau gyvenime veiksiu baigusi tą reikalą, aš šypsodamasi jų paklausiau: kuriame gyvenime? Šiame gyvenime, esu tikra, ši problema tikrai nebus išspręsta maksimaliai tiek, kiek įmanoma“, – įsitikinusi V.Šap.
LRT inf.
Prierašas po nuotrauka:
„Būsiu su tavim“ režisieriai Maximilien Dejoie ir Virginija Vareikytė prie filmo plakato. LRT nuotr.
