Pirmas prisistatymas – eilėraščiais
Mažąja Lietuvos kultūros sostine šiemet tapusiems Tiltagaliams tenka gerokai pasukti galvą, kaip karantinų ir dėl pandemijos kylančių įvairių suvaržymų laikotarpiu save kuo geriau parodyti visai šaliai.
„Renginių pradžia keliasi į virtualią erdvę, o paskui, matyt, derinsimės prie aplinkybių“, – sako Tiltagalių kultūros centro vadovė Renata Kopūstienė.
Pirmasis savąją kultūrą garsinančių Tiltagalių pasirodymas jau visai čia pat. Į eterį bus paleistas filmuotas poetinis siužetas apie tiltagalietę eiliuoto žodžio meistrę Liudą Karpuškienę ir jos kūrybą.
Jau baigiamas gaminti ir mažosios kultūros sostinės logotipas, papuošiantis kultūros namų fasadą ir visiems sukantiems pro Tiltagalius priminsiantis, kad šiemet šis kaimas bus ypač pasitempęs, įvairiose erdvėse rodys viską, ką turi geriausio.
Per pirmą karantiną ėmė dėlioti scenarijų
„Nežinau, kaip būtų buvę, jei praėjusių metų pradžioje, kai dar nė nežinojome, jog būsime pakviesti tapti mažąja kultūros sostine, nebūtume sumanę kurti filmo apie Tiltagalius“, – sako pašnekovė.
Dabar tas filmas – didelis išsigelbėjimas, leidžiantis virtualiai kalbėti apie kaimo istoriją ir prasmingą šiandienę švietėjišką bei meninę veiklą.
„Jei į interneto paieškos sistemą šiandien įvesite „Tiltagaliai“, beveik nieko nerasite. Filmas šitą padėtį ištaisys. Juolab kad bus dedamas ne iš karto, o ištraukomis, kartą ar du per mėnesį“, – pasakoja aktyvioji moteris.
Mintis Tiltagalius įamžinti filme ruseno jau senokai, buvo prikaupta įvairios medžiagos, o didįjį postūmį davė pirmasis karantinas.
„Supratau, kad renginių negalėsim daryti, o kai jau galėsim, neaišku, kokios apimties, priekyje buvo nežinomybė. O ir laisvo laiko atsirado, geras momentas imtis filmo, dėlioti scenarijų“, – pasakoja kultūrininkė.
Knygos idėją atnešė senolė
Pirmasis sumanymas buvo filme atspindėti Tiltagalių istoriją, o kai jau filmavimo darbai įsivažiavo, siužeto dėlionę teko pakoreguoti.
„Mūsų kaimą šių metų lapkričiui pakvietė sostinėn į Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namus, ten turėsime prisistatyti, kas ir kokie esame, kokiu būdu savame krašte kultūrą skleidžiame. Tada pagalvojau, kad kaimo istorijos bus mažai, tikriausiai visiems būtų įdomu, kas vyksta šiandien, kokių šviesuolių turime. Taip filmas gerokai prasiplėtė“, – aiškina pašnekovė.
Beveik metus kurto filmo ištakos yra penkerių metų senumo.
Tada pas R.Kopūstienę su keliais lapais rankraščių atėjo garbaus amžiaus vietinė šviesuolė Pranutė Kuncienė. Ji atsinešė mintį parašyti ir išleisti apie Tiltagalius knygą. Šį tą jau buvo nuveikusi, ranka surašiusi savo prisiminimus. Aštuoniasdešimtmetė domėjosi savo krašto istorija ir labai norėjo, kad gausybė įdomių dalykų nedingtų be pėdsako.
„Knygos kelias buvęs toks: surinkau gausybę medžiagos, daug informacijos apie aplinkinius kaimus davė Panevėžio rajono kraštotyrininkas Petras Juknevičius, parašiau net kelis projektus, bet finansavimo negavom, todėl viskas sustojo“, – pasakoja R.Kopūstienė.
Rodys tuoj po karantino
Knygai rinkta medžiaga nepražuvo, iš jos svarbiausi akcentai panaudoti filmui. Jis išėjo dviejų su puse valandos trukmės. Pavadintas „Šimtmečiai prie Marnakos“. Marnaka – tai nedidelis upelis, ties Tiltagaliais įtekantis į Lėvenį. Filmo operatorius ir montuotojas – fotomenininkas Arūnas Švelna.
Dėliojant filmą dar išėjo papildomi 5 filmukai, nes buvo gaila nepanaudoti ilgesnių žmonių pasakojimų, kuriuose atsiskleidė dar negirdėtos istorijos. Į atskirą filmuką sugulė ir pasakojimai apie vietos architektūros paminklą – Arkangelo Mykolo koplyčią ir pieninės, tarpukariu buvusios stambia sūrių gamykla, istorija.
Visas filmas bus pristatytas kultūros centre tuoj po karantino, kai jau bus leidžiami susiėjimai, o iki tol jo atkarpos žiūrovus pasieks per Tiltagalių tinklalapį ir feisbuko paskyrą.
Trumpuose siužetuose apie krašto šviesuolius pasakos iš čia kilęs istorikas Rimantas Miknys, legendas apie aplinkinius dvarus seks buvusios Karsakiškio mokyklos istorijos mokytoja Elena Klingienė.
Bus per Antanines
„Simbolines mažosios sostinės relikvijas Juodupė mums perdavė prieš Kalėdas virtualiai, per eglutės įžiebimą. Vaizdu kaip draugystės ir bendrystės simbolį mums siuntė rojaus obuoliukų. Mes jiems – širdeles iš kavos pupelių, sukurtas vietinės menininkės. Pasidalijom pažadu, kai tik bus galima, susitikti ir gyvai apsikeisti dovanomis“, – pasakojo R.Kopūstienė.
Anot jos, oficialus mažosios kultūros sostinės atidarymas buvo suplanuotas vasario 15 dieną, bet tuo metu renginiai dar nebuvo leidžiami, todėl šventė nukelta į vasaros pradžią, sujungta su Antaninių atlaidais ir tradiciniu kraštiečių suvažiavimu.
„Susidėlioti tikslaus scenarijaus dar nepavyksta, kolektyvai ilgą laiką negali repetuoti, neaišku, ką mūsiškiai galės parodyti. Bet tikimės, kad šventėje koncertuos liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“, kantri muzikos ansamblis, šokių grupės „Lyra“ ir „En-den-du“, linijinių šokių kolektyvas „Širšės“, vokalinis ansamblis. Kokius atlikėjus iš šalies kviesimės, irgi dar derinam“, – kalbėjo pašnekovė.
Kultūros sostinės atidarymas per Antanines taps platesne ir solidesne švente nei kasmetinės, bus ir didelė liaudies meistrų mugė, ir amatininkų dirbtuvės su edukacinėmis programomis vaikams bei suaugusiesiems.
Šiemet toje šventėje tiltagaliečiai stengsis parodyti visus vietinius kūrėjus, gabius, ne tik meniniais, bet ir profesiniais talentais apdovanotus savo gyventojus, o tokių, pasak kultūrininkės, apylinkėse visas tuntas.
Kvies į čiobrelių pievą
Vasarą Tiltagaliai kviesis dainuojamosios poezijos gerbėjus, lauke šalia vietinio stadiono vyks bardų festivalis „Čiobrelių pieva“. Tokio renginio čia niekad nebuvo. Viena iš viešnių, jau pažadėjusių sudalyvauti, šalyje žinoma bardė iš Rokiškio Vilija Radvilė.
Festivalio pavadinimas ne šiaip sau, tame lauke tikrai veša čiobrelių kilimai, pievą nušienavus aplinkui tvyro nuostabus vaistingųjų žolelių kvapas.
„Šiemet fokusuosimės į gyvenvietės gražinimą“, – apie dar vieną akcentą pasakoja kultūrininkė.
Į šitą akciją visom jėgom kibs bendruomenė, sušilus orams organizuos talką, perdažys visus viešose erdvėse esančius suoliukus, sūpynes, pavėsines, atnaujins skelbimų lentą.
Prie išpuoselėtų Tiltagalių tvenkinių, kur yra keletas tiltelių, vasarą vyks gitaros vakarai „Skambantys tiltai“.
Tradicinis rudeninis madų festivalis, kai kūrybai naudojamos gamtos gėrybės, šiemet turės mažosios sostinės akcentus.
Turi ir planą „B“
Mažoji kultūros sostinė metus planuoja užbaigti labai skambiai: pastatyti miuziklą. Savo jėgomis, su atlikėjais iš savų meno kolektyvų.
„Dar nežinom, apie ką ir koks jis bus, viskas minčių ir fantazijų lygmenyje, bet kad bus – tai tikrai. Pernai pirmą kartą gyvenime statėme miuziklą ir tas blynas neprisvilo“, – sako R.Kopūstienė.
Mažosios kultūros sostinės renginių planas „B“, tai yra atsarginis variantas, jei karantinai kartotųsi ir būtų ribojami socialiniai ryšiai, bus virtuali erdvė.
„Filmuosime kolektyvų pasirodymus, liaudies meistrų prisistatymus, kelsime vaizdus iš kaimo kasdienio gyvenimo ir įvairiais kanalais siųsime žinią, kad tokie esame“, – sakė kultūros namų vadovė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Nedidelis, bet gražus Tiltagalių kaimas mažąja kultūros sostine tapo vos metams prasidėjus, kartu su pandemijos karantinu, o netrukus – ir baltu žiemos sniegu.
2. R.Kopūstienė (dešinėje) ir jos pagalbininkės derinasi prie karantino sąlygų, laikosi atstumo ir daug ką kelia į virtualią erdvę. Nuotr. iš asmeninio albumo
"Panevėžio kraštas", 2021 03 03
