Pamėgo šunų skanėstus
„Štai kas nutinka, kai vieną kartą pamaitini varną ir tada jau su ja susidraugauji ilgam“, – prieš pradėdama pasakojimą apie savo bičiulystę su protingu paukščiu sakė panevėžietė.
Moteris gyvena Parko gatvėje ir beveik kas vakarą su nedideliu šuneliu Čarliu išeina pasivaikščioti po parką. Vienąsyk ji parke išgirdo kranksintį paukštį.
„Pakeliu galvą ir matau medyje tupinčią varną. Ji labai atidžiai stebi mus, nes šuniui ką tik daviau skanėstų“, – pasakojo moteris.
Tada įdomumo dėlei ji numetė ant tako kelis sauso šunų ėdalo gabaliukus ir ėmė žiūrėti, kaip paukštis elgsis. Varna prie skanėstų iškart atplasnojo, nutūpė ir ėmė lesti. Moteris numetė dar kelis gabaliukus.
Po to beveik nebuvo dienos, kad varna nelauktų su šunimi vaikštinėjančios moters. Vieną kartą pamaitintas sparnuotis ėmė rodyti dar daugiau dėmesio savo geradarei – garsiai krankdama praskrisdavo taip žemai, kad vos neatsitrenkdavo jai į galvą.
„Taip ji rodė tik viena – duok šuns maisto“, – nusprendė panevėžietė.
Moteris neslėpė, kad iš pradžių buvo nejauku, bet paskui suvokė, kad varna jos neskriaus.
Nepatikėjo, kad gali loti
Draugystė tęsėsi, o kitas nutikimas moterį dar labiau nustebino ir pralinksmino.
Tada ji po parką vaikščiojo su kaimyne, taip pat vedžiojančia savo šunį.
„Einame ir girdime tokį silpną balselį, lyg kažkas mėgintų loti: „Au au“. Dar pagalvojau, iš kur čia mažas šunelis atsirado, nes balsas ne toks skardus kaip suaugusio“, – dėstė pašnekovė.
Atsisukusios atgal moterys net suakmenėjo – joms iš paskos žirgliojo varna ir lojo.
„Prapliupome juoktis. Dėl šuns maisto varna išmoko net šuniuku loti. Teko vėl ją premijuoti“, – šypsojosi moteris.
Buvo net labai ištroškusi
Apie gudruolę varną panevėžietė parašė feisbuke. Iškart pasipylė internautų komentarai. Nė vienas nesistebėjo paukščio gudrumu, tik savų istorijų pridėjo.
Viena moteris tikino, kad irgi panašiu būdu buvo susidraugavusi su varna.
„Vieną kartą ji įskrido į balkoną ir ėmė baisiai rėkti. Iškart supratau, kad atsitiko bėda“, – dėstė ji.
Išpuolusi į balkoną moteris pamatė, kad į šalia daugiabučio namo augantį medį, kurio viršūnėje varna buvo susisukusi lizdą, ropščiasi katinas. Jis dar tik buvo pusiaukelėje iki lizdo su varniukais.
Nuskubėjusi į kiemą moteris katiną nubaidė.
Dar kita moteris rašė, kad varna sugebėjo paprašyti vandens.
Tuo metu ilgai nelijo, todėl buvo sausa. Ant palangės nutūpusi varna ėmė garsiai karksėti. Pagailėjusi panevėžietė ant palangės padėjo maisto, bet paukštis nelesė ir toliau krankė.
„Supratau, kad nori gerti. Tada padėjau indelį su vandeniu, tai ilgai gėrė. Paskui sulesė maistą ir nuskrido“, – susitikimą su sparnuočiu prisiminė moteris.
Parūpino kąsnį ir pelei
Kitas vyras prisiminė seną nutikimą.
Dar kita panevėžietė prisiminė, kad dirbdama darže Dembavoje išgirdo keistą šūksnį: „Duok mėsos!“ Apsidairiusi moteris išvydo ant tvoros tupinčią ir ją stebinčią varną.
„Ko gero, varna buvo įpratusi, kad iš žemės iškąstą slieką žmonės numesdavo jai, todėl pamačiusi mane dirbančią irgi sumanė pareikalauti taip, kaip ją buvo įpratinę žmonės“, – svarstė ji.
Kita Rožyne gyvenanti panevėžietė tikino, kad su šunimi į parkelį pasivaikščioti išėję namiškiai niekaip negali apsiginti nuo įkyrių varnų.
„Pagal šunį jos mus atpažįsta. Nesvarbu, kas vedžioja – ar aš, ar vyras, ar sūnus – visas būrys varnų prisistato. Skraido pažeme virš galvų arba straksi priekyje ir reikalauja ėdalo. Taip mus lydi iki pat durų. Jei pamiršti palesinti, tai drąsesnės dar ir į galvą kerta“, – teigė moteris.
Bet jos prie kaimynų nelenda, nors tie irgi augina šunį.
Vienas žmogus net pasidalino linksmu vaizdeliu. Vaizdo įraše matyti aikštelėje prie automobilio numestą bandelę lesanti varna. Artyn pribėga pelė, bet pamačiusi paukštį išsigąsta ir sprunka į šalia augančius krūmus. Tada varna pasielgia kilniai – snapu griebia bandelės gabaliuką ir, nunešusi jį, numeta prie krūmų. Varnai grįžus atgal prie bandelės, iš krūmynų išlenda pelė ir pasigriebia numestą gabaliuką.
Gerai atsimena skriaudikus
Žinomas gamtininkas, TV laidų apie gamtą vedėjas vilnietis Marius Čepulis neabejojo, kad žmonių pasakojimai apie varnas būtų išgalvoti.
Gamtininkas patvirtino, kad varnos kuo puikiausiai pamėgdžioja tiek žmonių, tiek gyvūnų balsus, o krankliai sugeba dar daugiau žodžių išmokti ir šnekėti.
„Kadaise turėjau varną, kuri mokėjo ištarti: „vau“ ir „varna“. Ateini namo, ji pasitikdama išskečia sparnus ir iškranksi šiuos žodžius“, – savo sparnuotą augintinę prisiminė jis.
Varnos turi labai gerą atmintį ir visą gyvenimą atsimena, kuris žmogus ją skriaudė, o kuris padėjo.
„Prie skriaudiko jos nelįs, bet gali specialiai pulti, kenkti ir krankti. Varnos ne tik atsimena, bet ir kitiems gentainiams gali perduoti, kad tu rupūžiokas esi ir tave pulti reikia“, – vaizdžiai paaiškino gamtininkas ir dar prisipažino ilgai nesupratęs, kodėl pamačiusios jį su kamufliažine apranga varnos labai supykdavo.
„Galbūt taip apsirengęs žmogus buvo jas anksčiau nuskriaudęs. Varnos gerai įsimena ir aprangą, ir veidus“, – svarstė pašnekovas.