Lankytojų laukia pusšimtis edukacinių užsiėmimų
Pasvalio krašto muziejaus darbuotojai tvirtina, kad lankytojams nebeįdomu klausytis pasakojimų apie krašto praeitį, jie patys nori laiko mašina grįžti į praeitį ir pasinerti į tuometį gyvenimą.
Muziejininkai turi tiek užmojų svečiams parodyti primirštą Pasvalio senovės gyvenimą, kad eksponatai nebetelpa ankštame muziejaus pastate. Bet viena gerai: išsipildė jų svajonė atsišviežinti: pastatas dabar kaip naujas, erdvės kitaip apstatytos, sutvarkytos, žavi modernumu.
Muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė patikino, kad muziejuje galima išbandyti net 50 įvairių edukacinių užsiėmimų.
„Daug metų svajojome apie erdvesnes patalpas, neturėjome tinkamų eksponatų saugyklos patalpų, darbuotojai dirbo susispaudę ankštuose, netgi belangiuose kabinetuose. Sulaukdavome daug norinčių dalyvauti edukacinėse pamokose, tačiau vienu metu galėdavome priimti tik dvi klases. Nuo šiol užsiėmimams turime šviesias bei erdvias patalpas“, – džiaugsmo neslėpė muziejaus vadovė.
Slaptąją mokyklą užklumpa žandaras
Muziejaus eksponatai darbuotojus įkvėpė ne tik vesti informatyvias ekskursijas, bet ir kiekvieną jų apipinti pasakojimais bei parodyti jų realų panaudojimą. Į pažintines pamokas noriai leidžiasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Jauniesiems lankytojams labiausiai patinka pažintinė pamoka „Slaptoji lietuviška mokykla“. Ji virsta teatru. Vaikai ne tik sužino apie spaudos draudimo laikus, bet ir patys trumpam virsta aktoriais. To meto drabužiais apsirengę muziejininkai vaikus moko rašyti plunksna, pasakoja apie slaptąją mokyklą, ir staiga netikėtumas – visus išgąsdina į pogrindinę pamoką įsiveržęs žandaras.
V.Povilionienė atskleidė, kad populiariausia suaugusiesiems skirta pamoka yra „Pasvalys retro“.
Tarsi mini spektaklyje lankytojai pasineria į Smetonos laikus, kuomet Pasvalys buvo kurortinis miestas ir garsėjo gydomojo šaltinio vandeniu. Į Pasvalio sanatoriją žmonės suvažiuodavo iš visos Lietuvos. Po procedūrų poilsiautojai linksmindavosi karčemoje, smetoniškame restorane.
„Pažintinės pamokos lankytojai turi galimybę ne tik padainuoti to meto dainų, pašokti, bet ir mėgautis sočiais valgiais ar išlenkti taurelę krupniko“, – suaugusiesiems skirtos edukacijos paslaptis išdavė V.Povilionienė.
Galima pasinerti į šaltinio labirintus
Kad muziejaus svečiai galėtų nugrimzti į praeitį, eksponatus ne tik galima, bet ir būtina paliesti: rankinėmis girnomis malti grūdus ar pagręžti vadinamuosius dantis bormašine. Muziejininkai juokiasi, kad jei žmonės su šiais prietaisais dirbo šimtą metų, tai per penkias minutes darbuojantis lankytojams jie tikrai nesulūš.
Muziejaus darbuotoja Jolita Šležaitė pasakojo, jog muziejininkai stengiasi ne tik po stogu laikyti eksponatus, bet ir atkurti rajone esamas istorines vietas. Aplankę Pasvalio Žalsvąjį šaltinį ar Žadeikių miške esantį partizanų bunkerį, o pačiame muziejuje vien tik užsidėjus 3D akinius galima panardyti šaltinio požemiais ar su partizanais klaidžioti miško takeliais.
„Kadangi lankytojai darosi vis išrankesni ir jiems nebeįdomūs teoriniai gidų pasakojimai, sugalvojome gyvai parodyti krašto istoriją bei geologiją. Lietuvoje tik vieninteliame Pasvalyje galima „panardyti“ po šaltinio labirintą. Akiniai leis matyti ne tik atsiveriančius gipso klodus, bet ir panardins dviračius ar prasmegusius stulpus“, – modernią ekspoziciją pristatė muziejininkė.
Piktavaliai irgi nesnaudė
J.Šležaitė atskleidė, kad muziejininkų sumanymas atstatyti partizanų bunkerį patiko ne visiems.
Vėliau, jau pastačius, atsirado piktavalių, niokojusių informacinius ženklus arba kelią į bunkerį užversdavusių nupjautais sveikais medžiais.
Tik socialiniuose tinkluose pradėjus viešinti nuolat besitęsusį vandalizmą, piktadarystės liovėsi.
„Padedant šaulių kuopai, bunkerį atstatėme tokį patį, koks ir buvo pokario metais. Be to, sukūrėme filmą, kuriame vaidino neprofesionalūs aktoriai. Mūsų tikslas buvo skleisti žinią, kad laisvės niekas neatnešė, reikėjo ją išsikovoti. Filmo siužetas yra apie partizanų gyvenimą ir kovą už laisvę. Dabar kiekvienas apsilankęs bunkeryje gali atvažiuoti į muziejų ir per 3D akinius pasinerti į tuometį partizanų gyvenimą“, – pasakojo J.Šležaitė.
Eksponatus „išleido“ į miestą
Muziejininkai šiomis naujovėmis neapsiribojo. Jie dar sumanė dalį eksponatų „išleisti“ už muziejaus ribų – taip mieste atsirado istoriją pasakojantis gatvės menas.
„Projekto idėja išpaišyti pastatų sienas gimė visiems nelengvu pandeminiu laikotarpiu. Tuo metu muziejai ir kitos kultūros įstaigos buvo priverstos užverti duris. Ilgai svarstėme, kaip neprarasti ryšio su lankytojais. Nors siūlėme įvairiausias virtualias keliones, pasakojimus, tačiau joks virtualus pasakojimas neatstojo gyvo jausmo. Tada ir nusprendėme papasakoti neeilinių Pasvalio krašto asmenybių gyvenimo istorijas per dar neatrastą ir mažai pažintą bendravimo formą – gatvės meną“, – pasakojo su jį kūrusiais studijos „Gyva grafika“ menininkais bendravusi J.Šležaitė.
Kiekvienas muziejuje saugomas eksponatas turi savo istoriją, tai trys tokios virto piešiniais ant sienų.
Ir ant Autobusų stoties
Pirmoji pasakoja apie Vilhelmo Janiselio šeimos tremties istoriją ir duonos kepale į Sibirą nusivežtą fotoaparatą, kuriuo pasvalietis ten fiksavo tremtinių kasdienybę. Armino Raugevičiaus piešinys apie tai nugulė ant Pasvalio autobusų stoties sienos.
Kitas piešinys pasakoja apie trijų Pasvalio krašto lakūnų – Jono Pyragiaus, Vytauto Lapėno ir Eugenijaus Malinausko – gyvenimą. Piešinio autorius Tadas Šimkus žinomų lakūnų istorijas perteikė nutapydamas paukštį. Geriausiai, dailininko įsitikinimu, tam tiko gamtos motyvas su stipriu paukščiu – vanagu.
„Tarp žemės ir dangaus, tarp gyvybės ir mirties gyvenę lakūnai visą gyvenimą liko ištikimi savo aistrai – skraidymui. Kylantis paukštis žvelgia į dangų, kaip kadaise žvelgė mūsų krašto lakūnai“, – aiškino muziejininkė.
Trečias piešinys skirtas iš Medinių kaimo kilusiems garsiesiems lietuvybės gaivintojams broliams Vileišiams. Jis papuošė Lėvens pagrindinės mokyklos sieną nuo upės pusės.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Muziejaus direktorė V.Povilionienė džiaugiasi prasiplėtusiomis muziejaus erdvėmis.
2. Lietuvybės puoselėtojus brolius Vileišius įamžino piešinys ant Lėvens pagrindinės mokyklos sienos.
3. Kylantis vanagas – taip tris Pasvalio krašto lakūnus – J.Pyragių, V.Lapėną, E.Malinauską – įamžino piešinio autorius T.Šimkus.
4. Tremtinio fotografo V.Janiselio šeimos istorija nugulė ant Autobusų stoties sienos. Piešinio autorius – A.Raugevičius.
5. Muziejuje labai daug įvairių eksponatų, juos galima ne tik apžiūrėti, bet ir liesti rankomis.
6. Atsinaujinusiame muziejuje įrengtos erdvios edukacinės klasės. Užsiėmimuose gali dalyvauti daug daugiau žmonių.
7. Muziejuje yra įrengta ir ekspozicija apie keliautoją A.Pošką.
V.Savickienės nuotraukos
