Pavadino „Aš čia buvau“
Miežiškių kultūros centro meno vadovė Jolanta Karaliūnienė ką tik išleido ir skaitytojams pristatė pirmą savo poezijos rinkinį „Aš čia buvau“.
Didžioji dalis į leidinį sudėtų eilėraščių jau virtę dainomis: romansus dainuoja ansambliai „Radasta“ ir „Vakarė“.
Pirmajam ansambliui treti metai vadovauja pati eilių kūrėja. Ji solo atlieka savo romansus, pati sau akompanuodama gitara. Būtent dėl to moteris išsitraukė ir daug metų kampe dulkėjusią gitarą.
Raguvėlėje gyvenanti 57 metų J.Karaliūnienė daug metų dirbo pradinių klasių mokytoja, o prieš kelerius metus pakeitė darbovietę ir nėrė į išsvajotą kultūros sritį.
Visada troškusi dirbti labiau kūrybinėje sferoje, bet gyvenimas buvo sudėliojęs kitaip.
Naujas darbas suteikė drąsos paviešinti ir savo pomėgį eiliuoti.
Rašymai gulė į sąsiuvinius, o šie – į stalčius
„Sueiliuoti ir surimuoti man niekad nebuvo sunku, tai nuo jaunystės gebėjau, tik rimčiau atsidėti kūrybai nebuvo laiko, auginau tris vaikus: sūnų ir dvynes mergaites, dar turėjom šeimos verslą. Dar susirgo tėtis, pasiėmiau jį prižiūrėti, pilni namai žmonių, kurgi rasi laiko sau ar kokiems rašymams?“ – kalba knygelės autorė.
Rašymai gulė į sąsiuvinius, o šie – į stalčius.
Niekam iš namiškių savų eilių neskaitė. Gėdijosi.
„Vyrui? Oi ne, jis ne poezijos mėgėjas“, – šypsosi pašnekovė.
Iš karto priduria, jog sutuoktinis jos kūrybos jokiu būdu neniekina, pritaria meniškai žmonos saviraiškai, tik jiedu yra gan skirtingi.
Laiko atsirado, kai vaikai suaugo ir išskrido iš namų. Tada rašė, bet dar ne viešumai, eilių niekam nerodė.
Būdavo, kai užsidaro pabūti viena, vyras supratingai taria: „Štai ir mūza atskrido.“
Gerbėjai – interneto platybėse
Pirmą kartą paskaityti savus eilėraščius išdrįso dukrai.
Šioji paragino eiles dėti į socialinius tinklus, taip po truputį lįsti iš kiauto.
„Sakiau: ką tu, man gėda!“, purtėsi dukters pasiūlymo.
Ji vėl mestelėjo argumentą: internete reiškiasi gausybė įvairaus lygio kūrėjų ir daugelis jų suranda savo skaitytoją. Gal ir tavo eilės kam nors patiks?
„Į savo feisbuko paskyrą eilėraščius pradėjau kelti nedrąsiai, nieko nesitikėdama. Žiūriu, niekas nesako, kad kvailai rašau“, – džiaugėsi dėl poezijos gerbėjų reakcijų. Tada savus eilėraščius ėmė skaityti ir renginiuose. Ir iš karto sulaukė bendradarbių raginimo surinkti visus į vieną vietą ir išleisti knygelę.
Leidiniui atrinko 50 eilėraščių, parašytų įvairiais laikotarpiais.
Knygelės pristatymas skaitytojams buvęs ne visai toks, kokio tikėjosi. Režisierė Jurga Švagždienė, Miežiškių mėgėjų teatro vadovė, pagal leidinį sudėliojo poetinę muzikinę kompoziciją.
„Buvo keista girdėti, kaip mano eilės skamba kitų lūpomis, kaip jas supranta ir išgyvena be manęs dar kažkas“, – sakė autorė.
Dabar toji muzikinė kompozicija keliauja per įvairių miestelių kultūros centrų scenas, o leidinio autorė pagal savo eiles dainuoja romansus.
Parašai ir palengvėja
„O, mūsų visa giminė muzikali. Kai brolis nusipirko gitarą, mudvi su sese tuojau pat ją nusičiupom ir pačios išmokom groti. Mokykliniais metais Raguvos vidurinėje su sese dainavom duetu. Dainingos ir mano dvynės, abi lankė Gendriaus Jakubėno studiją“, – sako pašnekovė.
Anot jos, eilėraščiai dažniausiai „pasibeldžia“, kai užklumpa išgyvenimai, kai kankina graužatis. Tada rašymas tampa savotiška meditacija, išeitim iš sunkių emocijų.
„Parašai ir palengvėja“, – prisipažįsta.
Dienomis, kai visa einasi lyg sviestu patepta, eilės nesirašo.
Būna, kad perskaitę eiles pažįstami klausia, ar čia tikrai viskas iš jos gyvenimo? Ar žodžiais nupasakota drama realiai išgyventa, skausmai pačios išjausti?
„Aiškinu, kad ne viskas eilėse tikra, daugiau fantazijos nei realybės atspindžių“, – sako autorė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. J.Karaliūnienei (viduryje) pristatyti knygą padėjo visas Miežiškių kultūros centro kolektyvas su režisiere J.Švagždiene (pirma iš kairės). Asmeninio albumo nuotr.
2. Jau seniai eiles rašanti J.Karaliūnienė prisipažino, jog posmai „pasibeldžia“ ne tuomet, kai gyvenimas šypsosi, o kai užklumpa stresai.
3. Daug J.Karaliūnienės eilėraščių jau anksčiau yra virtę ansamblių atliekamomis dainomis, o dabar juos dainuoja ir pati autorė. A.Švelnos nuotraukos
