Aistė, vilnietė
Manau, žmogui atskirti meną nuo imitacijos padeda jo emocijos. Svarbiausia, ar darželiuose ir mokyklose vaikai išsiugdo gebėjimą vertinti meną.
Žinau, kad vyksta įvairios papildomos veiklos, per kurias vaikai supažindinami su klasikine muzika, Čiurlionio paveikslais. Manau, tai yra būtina, kad jų gyvenime menas atsirastų kaip vienas iš dalykų, į kurį jie kreipia dėmesį.
Mano aplinkos žmonės kartu su savo vaikais eina į muzikinius spektaklius, į teatrą, važiuoja į operos ir baleto teatrą. Būdama moksleivė aš turėjau visavertį meno ugdymą, nes muzikos mokykloje lankiau chorvedybą.
Problema yra ta, kad meno pamokos dažnai nurašomos kaip nesvarbios, iš kurių galima pabėgti. Vaikams vis dar bandoma pataikauti arba pasakoti jiems nerūpimus dalykus. Bet žinau, jog apie meną galima kalbėti taip, kad vaiko akys žibėtų ir jis norėtų sužinoti daugiau.
Kara, panevėžietė
Manau, dailės pamokų darželyje ir mokykloje pakanka vaikų kūrybingumui lavinti, bet to neužtenka, kad žmogus išaugtų įgijęs poreikį menui ir galėtų atskirti tikrą meną nuo imitacijos.
Kadangi vis daugiau informacijos gaunama per internetą, labai svarbu, kad vaikai galėtų atskirti, kas yra autentiškas menas ar intelektinė nuosavybė. Manau, tai nėra tie dalykai, kurių daug moko darželiuose ir mokyklose.
Panevėžys labai kūrybingas miestas, čia yra daug nuostabių menininkų, turime puikias galerijas ir muziejus. Kaip mamai man labai gaila, kad tai nėra integruojama į švietimo programą. Vaikai iš darželių ir mokyklų ne taip dažnai lankosi parodose, muziejuose ar teatruose. Turbūt tai priklauso nuo pedagogų, jų laiko ir programų.
Abu mano vaikai lanko Muzikos mokyklą, 7 metų dukra groja violončele, šoka baletą, 5 metų sūnus lanko ankstyvojo muzikinio ugdymo programą. Kartu su vaikais nueiname į įvairias parodas, ypač patinka lankytis Dailės galerijoje, čia dalyvavome keliose edukacijose, sukūrėme dubenį, angelą ir švyturį. Vaikams labai patiko ir naujajame Stasio Eidrigevičiaus muziejuje.
Karolina Masiulytė-Paliulienė, panevėžietė
Man atrodo, kad Lietuvoje labai akcentuojamas vaikų kūrybingumas. Žinoma, norėtųsi, kad vaikų meno ugdymui būtų skiriama dar daugiau dėmesio.
Kai aš gyvenau Prancūzijoje ir ten mokiausi mokykloje, man nepakako dailės pamokų – per savaitę buvo tik viena piešimo pamoka. Manau, čia daug įdomiau negu mano jaunystėje buvo Prancūzijoje.
Matau, kad lietuvių vaikai labai kūrybingi ir talentingi. Teko dalyvauti piešinių konkurso vertinimo komisijoje, buvo išties sunku išrinkti konkurso laimėtoją.
Gerda, panevėžietė
Negaliu skųstis, darželyje moko visko, bet mano vaikui ten užsi-ėmimų turbūt neužtenka, jis dar ir namuose mėgsta karpyti ir klijuoti. Vakar namie ant daržovių klijavo akytes ir burnytes.
Su vaiku nueiname į kino teatrą pažiūrėti vaikiškų filmukų.
Kai dar gyvenau Kaune, lankiau dailę A lygiu, studijavau meno mokykloje. Taigi dailės pamokų mokykloje man užteko.
O apskritai vaikų meno ugdymui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.
Aldona, panevėžietė
Mūsų vaikai nekvaili, todėl darželyje ir mokykloje per dailės pamokas įgytos žinios suaugus padės jiems atskirti tikrą meną nuo imitacijos.
Mano anūkė Kornelija lanko Muzikos mokyklą, kitas anūkas Martynas mėgsta piešti. Mamai gimtadienio proga jis savo rankomis padaro dovanėlę, nupiešia kokį vaizdelį.
Su anūkais į parodas ir muziejus nevaikštau, bet nueinu į Muzikos mokyklą paklausyti, kaip Kornelija groja smuiku ar pianinu.
Kai dar pati lankiau mokyklą, piešti nemokėjau. Tik paaugusi, septintoje klasėje nupiešdavau ant beržo šakos pelėdą, grybą po beržu, toliau upę, debesis ir saulę.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Kara, panevėžietė.
2. Karolina Masiulytė-Paliulienė, panevėžietė.
3. Gerda, panevėžietė.
4. Aldona, panevėžietė.
A.Švelnos nuotraukos
