Vienas visai kitoks nei visi
Panevėžio dailės patriarcho Kazimiero Naruševičiaus kūriniai daug metų puošė vienos šveicarų šeimos namus. Dabar jie parkeliavo į menininko gimtąjį miestą.
Garbaus amžiaus užsieniečių pora sukauptą Panevėžio profesionaliosios dailės pradininko kolekciją padovanojo Panevėžio kraštotyros muziejui.
Dabar ši vertinga dovana – 22 kūriniai – eksponuojama muziejaus parodų salėje. Vėliau kolekcija keliaus į saugyklą ir visuomenei bus rodoma tik tam tikromis progomis.
„Kolekcijoje yra ir vienas K.Naruševičiaus stiliui tiek spalvine gama, tiek siužetu nebūdingas kūrinys“, – atskleidė muziejaus parodų kuratorė Rasa Stružienė.
Daugelyje K.Naruševičiaus tapytų peizažų bei Panevėžio vaizdų vyrauja šiltos spalvos, kartais sodrios, kartais prigesintos, bet beveik niekada nepereinančios į stingdantį mėlyną šaltį. Keistoji drobė visai kitokia: tarp neramių šaltų štrichų raudonuoja grėsmingi rėžiai. Jie simbolizuoja prie televizijos bokšto pralietą laisvės trokštančiųjų kraują.
Pats tapytojas buvo nurodęs, kad kūrinys skirtas Sausio 13-ajai.
„Tą kūrinį stengsimės eksponuoti dažniau, būtinai – per Laisvės gynėjų dieną“, – žadėjo muziejininkė.
Kai ką išsaugojo kolegė kaimynė
Pasak R.Stružienės, didelis džiaugsmas, kad žymaus menininko, mūsų miesto dailės mokyklos įkūrėjo darbai pateko į Panevėžio muziejų ir papildė iki šiol turėtą negausų jo palikimą.
K.Naruševičiaus kūrinių turi Nacionalinis K.M.Čiurlionio muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Panevėžio dailės galerija.
Iki atkeliaujant vertingai dovanai, Kraštotyros muziejus turėjo tik 7 K.Naruševičiaus kūrinius. Kiti eksponatai yra labiau buitiniai: paletės, dažai, teptukai iš jo dirbtuvių.
Kūrėjo aplinkos daiktai į muziejų pateko dabar jau amžinatilsį dailininkės Stasės Medytės dėka. A.Smetonos gatvėje buvusiose dailininkų dirbtuvėse S.Medytė su K.Naruševičiumi buvo kaimynai, nuolat bendravo. Mirus dailininkui ji išsaugojo jo daiktus ir prieš dešimtmetį perdavė muziejui.
Išvykę paviešėti užsibuvo ilgiau
Iš Šveicarijos atkeliavusių kūrinių istoriją papasakojo vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Jūratė Gaidelienė.
Užsieniečių Obersonų šeimos pažintis su žinomais panevėžiečiais Kazimieru bei Ona Naruševičiais prasidėjo 1993 metais.
Tuo laiku mūsų miesto vaikų teatras „Drevinukas“ organizavo tarptautinį vaikų ir jaunimo teatrų festivalį, į jį pakvietė Ženevos jaunimo teatrą. Jį atlydėjo Žanas Polis Obersonas su žmona Josiane.
Prancūziškoje šalies dalyje gyvenę šveicarai nekalbėjo jokia kita kalba, tik prancūziškai. Prancūzų kalbos mokytoja O.Naruševičienė buvo paprašyta vertėjauti.
Šeimos susidraugavo, svečiai vakarojo pas Naruševičius.
Išvykdami šveicarai nuo „Drevinuko“ teatro dovanų gavo didžiulę K.Naruševičiaus tapytą drobę.
Parvykę namo jie netrukus panevėžiečius pakvietė pas save į svečius.
Paviešėti pas naujus draugus išvykęs tapytojas su žmona Šveicarijoje užsibuvo 2,5 metų. Daug keliavo, lankė parodas, ėjo į kalnus ir, žinoma, tapė.
Dalį ten pieštų paveikslų panevėžietis padovanojo Obersonams, kitus šveicarai iš dailininko nupirko.
Obersonai, Naruševičių pakviesti, ne kartą lankėsi ir Lietuvoje. Gyveno pas dailininką, keliavo po mūsų šalį, lankė muziejus ir galerijas. Šveicarė susižavėjo Nida ir gintaru, kaskart prisipirkdavo gintarinių papuošalų.
Pargabeno ambasados transportu
Ilgus metus šveicarai ir lietuviai susirašinėjo. 2004 metais mirus K.Naruševičiui bičiulystė nenutrūko, Obersonai bendravo su tapytojo žmona.
Laiškai į abi puses skriejo iki pat O.Naruševičienės mirties.
Šių metų kovą Kraštotyros muziejaus direktorius Artūras Astramskas gavo laišką iš Šveicarijos: Obersonai siūlė muziejui padovanoti K.Naruševičiaus kūrinių kolekciją.
Iš pradžių šveicarai norėjo kūrinius grąžinti dailininko šeimai, bet išsiaiškino, kad nėra kam, Norvegijoje gyvenantis menininko sūnus ir anūkai atsisakė priimti. Jie keliasi į kitus namus, neturi sąlygų turėti kolekciją.
„Netrumpai susirašinėjom, tarėmės, kaip kūriniai bus perduoti ir pargabenti. Muziejus tam lėšų neturėjo, pagelbėjo Lietuvos ambasada Šveicarijoje, ji savo transportu parvežė paveikslus“, – pasakojo J.Gaidelienė.
Šiuo metu kiekvienas dovanotasis paveikslas aprašinėjamas ir kiekvienas bus įvertintas pinigine išraiška.
Originalą pakeitė kopija
Prieš ketverius metus buvo minimas K.Naruševičiaus 100-asis gimtadienis. Muziejus ta proga parengė virtualią parodą iš turėtų eksponatų. Joje parodyti ir kelių skulptorių sukurti K.Naruševičiaus biustai, buvę dailininko namuose.
Pridėta ir antkapinė menininko skulptūra, kurta panevėžiečio Al-frido Pajuodžio.
Įspūdingas bronzinis kūrinys kurį laiką puošė Naruševičių kapvietę Ramygalos gatvės kapinėse. Prieš išvykdamas gyventi į užsienį dailininko sūnus Šarūnas Naruševičius meistrų paprašė padaryti antkapinės skulptūros kopiją, ją ant kapo ir pastatė, o originalą atidavė muziejui.
„Matyt, norėjo apsidrausti, kad vertingo meno kūrinio nepavogtų ar nenuniokotų“, – paaiškino muziejininkė.
Pagerbė filmu ir prisiminimais
Visuomenei pristatant šveicarų dovaną muziejaus parodų salė vargiai talpino jaunimą iš J.Balčikonio gimnazijos ir V.Mikalausko menų gimnazijos.
„Menų gimnazija kaip ir aišku kodėl, o štai J.Balčikonio gimnaziją K.Naruševičius baigė ir ten surengė pirmąją savo kūrybos parodą“, – kalbėjo muziejininkės.
Ekspozicijos atidarymo metu buvo parodytas ir Alberto Petrausko kartu su Liuda Jonušiene sukurtas filmas „Spalvotas Naruševičiaus pasaulis“.
Apie legendinę asmenybę pasakojo gerai dailininką pažinojusios kolegės Irena Paulauskienė bei Irina Nosova.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Gilų pėdsaką miesto kultūriniame gyvenime palikęs dailininkas bei pedagogas K.Naruševičius pagerbtas ypatinga paroda.
2. Nuo šios drobės, gautos dovanų per jaunimo teatrų festivalį, Obersonai pradėjo kolekcionuoti K.Naruševičiaus kūrinius.
3. 4. 5. 6. 7. Miestui padovanotoje kolekcijoje yra Šveicarijoje tapytų tenykščių peizažų ir mūsų šalies vaizdų, kurie kolekcininkams labiausiai patiko.
8. Sausio 13-ajai skirtas darbas išsiskiria koloritu ir tematika.
