Filmavo kelionę į Semeniškius
Avangardinio kino pradininko, poeto Jono Meko gimtieji Semeniškiai sulaukė ypatingo svečio – japono Akio Yuguchi. Jis yra ištikimas J.Meko asmenybės ir kūrybos gerbėjas ir prieš kelerius metus kaip tik dėl to dirbo Vilniuje – kultūros atašė Japonijos ambasadoje.
Dokumentinius filmus kuriantis A.Yuguchi dabar gyvena Vokietijoje, Berlyne, bet keliauja po visą pasaulį. Biržuose jis lankėsi trečią kartą.
Į Semeniškius svečias vyko su muziejaus „Sėla“ direktore Edita Lansbergiene, muziejininkėmis Inga Jasėniene, Irute Varziene ir filmavo šią kelionę. Veikiausiai tai irgi atsispindės jo kuriamame filme.
Pagrindinis tikslas buvo aplankyti J.Meko kapą, taip pat paminklinį akmenį gimtosios sodybos vietoje, Papilyje – bažnyčią, kurioje buvo pakrikštytas, mokyklą.
Muziejininkių nenustebino japono prašymas kuriam laikui leisti vienam pabūti prie J.Meko kapo.
„Ir taip buvo aišku, kad tai nėra vienas iš turistinių objektų, o kur kas gilesnė, subtilesnė patirtis“, – korespondentei sakė I.Jasėnienė.
Muziejininkės su juo aplankė ir Stasio Eidrigevičiaus menų centrą Panevėžyje.
Žinios glostė širdis
Šį kartą A.Yuguchi labiausiai domėjosi, kaip mus veikia Rusijos karas Ukrainoje, kaip muziejus atspindi šią temą, ar kūrėjų darbuose jaučiama baimė, nerimas dėl ateities.
„Užsienyje vyrauja nuomonė, kad mūsų šalis nėra saugi, tad svečias įsitikino – karo tema labai jautri, bet gyvenimas teka sava vaga“, – kalbėjo I.Jasėnienė.
Tuo jis įsitikino apžiūrėdamas muziejuje Ukrainoje nužudyto biržiečio kino kūrėjo Manto Kvedaravičiaus ekspoziciją.
„Akio yra sukūręs filmą apie grįžimą namo. Meko kūryboje tėvynės ilgesio tema irgi labai gili, skausminga. Kad ir kaip toli bebūtum, kur beišeitum – namai ir ryšys su artimaisiais visuomet tavyje. Tai tinka kalbant ir apie Kvedaravičių“, – aiškino muziejininkė.
Ji tęsė, kad užsienio lankytojams apie šalį papasakoja bendruosius dalykus, pristato valstybingumo istoriją, bet A.Yuguchi visa tai kuo puikiausiai žino.
Svečią domino, kuo skiriasi šalies regionai, tarmės, klausinėjo apie Mažąją Lietuvą.
Toks išsamus domėjimasis mūsų šalimi muziejininkėms glostė širdis.
Pasidalijo tris Meko pupas
O saulei leidžiantis Semeniškiuose keturiese jie pasidalijo ir suvalgė tris Meko pupas. Jau rašėme, kaip 7 Meko pupos pateko E.Lansbergienei į rankas.
Kažkada J.Mekas per tūkstantį sunumeruotų pupų atsiuntė dailininkui Rimvydui Pupeliui į Rokiškio rajoną, Obelius. Po pa-rodos pupos buvo išdovanotos, ir vėliau tik kelias suradęs atgaivino menininkas Arūnas Kulikauskas. Dovanų gavusi E.Lansbergienė jas išaugino savo darže.
Likusiųjų pupų laukia tolimesnė kelionė.
Be viešnagės pas biržiečius, A.Yuguchi dalyvavo dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ Vilniuje, skaitė pranešimą apie branduolinio ginklo grėsmes, Hirošimos tragediją ir ją išgyvenusiųjų lemtį.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Iš Semeniškių, kur buvusios sodybos vietoje stovi paminklinis akmuo, svečią išlydėjo saulė.
2. E.Lansbergienė (kairėje) ir I.Varzienė su A.Yuguchi dalijosi prisiminimais apie J.Meką.
3. Trys Meko pupos – kaip simbolis, kad niekas nesibaigia ir kad kelionė tęsiasi.
I.Jasėnienės nuotraukos
