Žvilgsnyje šoka kaukolės
Rokiškiečio Arūno Augučio feisbuko paskyroje šiomis dienomis atsirado jo pieštas plakatas su kraugerišku V.Putino portretu.
Šių dienų Rusijos caras, jau vadinamas šlykščiausiu pasaulio išgama, pavaizduotas žvelgiantis per kraujo uždangą, jo akyse kaukolių formos žiburiukai.
Plakatą aprėmina užrašas: „Liliputin hands off Ukraine“.
Kūrinį menininkas nupiešė ne dabar, o prieš 8 metus, tuoj po Krymo aneksijos 2014-aisiais.
„Praėjo tiek laiko, o situacija ne tik kad nepasikeitė, o darosi dar blogesnė. Mažas, raukšlėtas, plikas ir piktas seniokas šokdina Ameriką, Europą, Ukrainą.
Jau nebeilgai. Juodžiausią naktį, kai visiškai sutemsta ir, atrodo, kad nugalėjo tamsa, pradeda aušti rytas...“, – po savo postu viltingai rašo menininkas.
Situacija atėmė žadą
A.Augutis sakė, kad paprastai plakatų nepiešia ir su savo kūryba nepolitikuoja, ypač tarptautiniu lygiu, bet tą kartą, kai Rusija akiplėšiškai atsiplėšė Krymą, apėmė toks baisus pyktis, kad nebesusilaikė.
„Situacija atėmė žadą. Žmogus supranti, kad nieko negali padaryti, negali daryti įtakos įvykiams ar ką nors pakeisti, tai sakau, nors mažąjį pirštelį pridėsiu“, – pasakoja, kokius jausmus išliejo piešdamas kraugerį.
Rokiškietis menininkas jau gerokai anksčiau įsitikino, koks pabaisa yra V.Putinas ir kad ukrainiečių kraują jis geria seniai.
„Prieš trejus metus viešėjome Vakarų Ukrainoje, Lucke, dalyvavome folkloro festivalyje, tada savo akim pamatėm ir pajutom, kad šalis kariauja. Tai mus labai sukrėtė“, – sako pašnekovas.
Matė slenkant karo šmėklą
A.Augutis yra Rokiškio folkloro ansamblio „Gastauta“ narys, su tuo kolektyvu jis tada ir vyko į Ukrainą.
Ne, ne, bombos Lucke tada dar nesproginėjo, bet dažną dieną vis buvo skelbiamas gedulas dėl žuvusiųjų Donecke.
„Miesto centre ant didžiulės sienos buvo iškabinti visų kritusiųjų atvaizdai. Neapsakomai nustebom, kad jų šimtai. Ukrainiečiai gynė savą teritoriją ir aukojo gyvybes, bet pasaulis kažkaip į tai mažai kreipė dėmesį“, – prisimena, kad lietuviai tada buvo sukrėsti.
Kaip tik festivalio metu Donecke galvą padėjo vaikinas iš Lucko, visas miestas jo gedėjo.
„Žiaurus jausmas, kai suvoki, kad per tą šalį jau slenka karo šmėkla. Klastinga ir grobikiška“, – pasakojo anuometinius potyrius.
Pajuto etninę bendrystę
Tada „Gastautos“ šokėjams dar teko nustebti ir dėl malonių dalykų.
„Vakarų ukrainiečiai didžiuojasi, kad kadaise buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, juk Volynė – istorinė LDK žemė, o Luckas buvo pietinė LDK sostinė“, – prisimena, apie ką su vietiniais kalbėjosi.
Luckiečiai jiems parodė savą išlikusią pilį, ji beveik Trakų pilies kopija, tik kad stovi ne saloje. O ir LDK kunigaikštis Vytautas ukrainiečiams gan svarbus ir gerbiamas asmuo, ir Vyčių visur pilna.
„Mes pietavom restorane „Korona Vytavta“ (Vytauto karūna)“, – pasidžiaugė rokiškėnas.
Tada svečiai negalėjo atsistebėti ukrainietiškų šokių melodijų panašumu su mūsiškėmis.
„O kai kaimo bobutės senovines dainas uždainavo, tai net akys išvirto – tas pats motyvas kaip mūsų! Tada supratom, kad su ukrainiečiais esam labai artimi“, – sako pajutę etninę bendrystę.
Siunčia gyvus reportažus iš įvykių vietų
Tada rokiškėnai ir luckiečiai labai susidraugavo, grįžus namo palaikė ryšį internetu, per socialinius tinklus, moterys dalijosi maisto gamybos receptais.
„Pirmą karo dieną žiūrėjau TV kanalą „Dožd“, jis pranešė, kad į Lucko miestą pataikė kelios raketos“, – sako A.Augutis.
Ypač glaudį ryšį su Lucke esančiais draugais palaiko „Gastautos“ vadovė Nida Lungienė. Prasidėjus karui jai informaciją siunčia Lucko kultūros centro vyrų choro vadovė Oksana Džigo ir festivalyje savanoriavusi Salomija Vaynarovskaja.
„Pirmą karo dieną Oksana pranešė apie sprogimus, rašė matanti „grybą“, šeštadienį sakė, kad mieste truputį ramiau, bet ištisai kaukia sirenos. Sekmadienio naktį vėl sprogimai, dar pasidžiaugė, kad ukrainiečiai numušė dvi raketas. Dabar rašo, kad ruošia slėptuves, Lucke gausybė pabėgėlių iš šiaurinės ir rytinės Ukrainos. Du jos broliai išvyko ginti Kijevo, nes nėra kitos išeities“, – persakė, kuo tolima draugė pasidalijo.
Ukrainietė rokiškiečiams dar minėjo, kad yra daug žuvusių rusų kūnų, jie mėtosi kaip šiukšlės, nes saviškiai jų nepasiima.
„Salomija nuolat siunčia vaizdo reportažus iš mūšių vietų. Ji labai bijo dėl savo mažų vaikų gyvybių“, – sakė rokiškietė.
Ukrainietėms N.Lungienė siunčia palaikymo žinutes, vaizdus, kaip čia telkiama pagalba Ukrainai.
Užvakar Rokiškio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis paragino rokiškėnus dėl vienybės su Ukraina savo namus puošti Ukrainos atributika ir taip išreikšti palaikymą karo niokojamai šaliai.
Rokiškietė menininkė Eglė Kurlavičienė pirmosiomis karo dienomis sukūrė iliustraciją apie karo iniciatoriaus galą.
Pamėkliškas smuikininkas – mirtį siunčiantis beprotis
Šalyje žinomo tapytojo, rokiškėno Raimondo Gailiūno drobės, tapytos prieš dešimtmetį, staiga irgi tapo pranašiškomis, jose pavaizduotuose personažuose nesunku įžiūrėti V.Putiną ir tai, kas dabar pasaulyje vyksta.
Trimis rankomis griežiantis, kraujais apsitaškęs pamėkliškas smuikininkas, stovintis krauju varvančios sienos fone, labai panašus į Ukrainon mirtį siunčiantį beprotį. O toji gyvu krauju varvanti siena – lyg skausmo ir netekčių žymėmis nutaškuotas dabartinis pasaulio žemėlapis.
„Anuomet varvančio kraujo vaizdą naudojau kaip laimingumo irimo išraišką. Tas darbas dabar privačioje kolekcijoje. Malonu, kad jis įgauna naujo aktualumo“, – sakė menininkas.
Dėl saviškių žūties nerodė jokių emocijų
Didžiuliais raudonais irklais mojuojanti atgrasi persona, kuriai ant peties tupi geltona musė, žiūrovams irgi labai panaši į šių dienų karo monstrą.
Pasak R.Gailiūno, toji drobė tapyta serijai „Musiamušiai“.
Viena menotyrininkė, ėmusi iš tapytojo interviu, trumpai ir aiškiai apibūdino, kas pavaizduota kūrinyje: neišsivystęs padaras sprendžia, kam gyvent, o kam mirt.
R.Gailiūnas paaiškina, kaip į drobes atkeliavo tas bukaveidis abejingas personažas.
„Kai povandeninis rusų laivas „Kursk“ sudegė, užsienio žurnalistai klausė Putino, kokios katastrofos priežastys, o jis šaltu snukiu pasakė: nuskendo. Be jokios išraiškos, be emocijų, tarsi apie nieką. Tokie dalykai paveikia. Aš ieškau išraiškos ženklų, kurie atspindėtų požemines jausenas ir galėčiau sau paaiškinti, ką čia darau“, – kalbėjo tapytojas.
Anot pašnekovo, taip jo drobėse randasi tikrovės grimasos, paneigiančios išsilavinimą, kultūringumą bei visa, kas žmogiška.
Viskas iš ateinančių nuojautų
Kaip taip nutinka, kad menininkai savo kūriniais tarsi nuspėja ateitį, nupaišo katastrofas prieš joms įvykstant?
„Yra tokia juodosios gulbės teorija, pasireiškianti netikėtumais“, – sako tapytojas ir trumpai nusako tos teorijos esmę.
Jei anksčiau niekas juodųjų gulbių nematė, nereiškia, kad mes jų vieną dieną nesutiksime. Esą tai galioja visiems svarbiems įvykiams. Mes negalim jų nuspėti, todėl tie įvykiai mus apstulbina. Taip nutinka dėl to, kad tokia žmogaus prigimtis – mes esam linkę per siaurai galvoti apie savo idėjas ir mus supantį pasaulį, ateitį prognozuojam remdamiesi ankstesnėmis istorijos patirtimis, kurios susiformavo praeityje. Tačiau priešingai nei tikimės, ateitis nėra praeities atspindys, nes atsiranda daug naujų nežinomų veiksnių, galinčių kardinaliai pakeisti rezultatą.
Pasak menininko, drobės, kurios dabar atrodo tapytos lyg šių dienų iliustracija, matyt, radosi iš giliai einančių nuojautų.
„Tokių mano darbų nemažai, jie kažkokiu būdu įgauna tiesioginę sąsają su šiandiena“, – ir pats stebisi kūrėjas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Gailiūno nutapytas kraujo fone griežiantis vaiduokliškas smuikininkas yra labai panašus į mirtį Ukrainon siunčiantį V.Putiną.
2. A.Augučio plakatas, sukurtas tuoj po Krymo aneksijos, dabar atrodo pranašiškas.
3. Pirmosiomis karo dienomis E.Kurlavičienė sukūrė darbą, vaizduojantį karo iniciatoriaus gėdingą galą.
4. Lucke viešėję „Gastautos“ šokėjai rokiškiečiai anuomet su ukrainiečiais pajuto didelę bendrystę.
5. Folkloro festivalio Lucke metu lietuviai ir ukrainiečiai net nustebo liaudies kūryboje pastebėję daugybę panašumų.
6. A.Augutis sakė savo kūryba nepolitikuojąs, bet kai Rusija akiplėšiškai nuo Ukrainos atsiplėšė Krymą, nesusilaikė ir per kūrybą išliejo, ką mano.
7. Žvalgydamiesi po Vakarų Ukrainą rokiškiečiai matė pilį, labai panašią į mūsiškę Trakų tvirtovę.
