Užuomina į aktorystės naštą
Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ menininkų trio pristatė vienos fotografijos parodą „Pieta pagal...“
Didelio formato nuotraukoje visiems gerai pažįstamas aktorius Albinas Kėleris ant rankų laiko negyvą, o gal tik iki alpulio išsekusį savo kūną.
Pristatydamas kūrinį pats aktorius teigė, kad personažas simbolių kalba pasakoja apie aktorystės naštą ir tai, kaip išsekina įsijautimas į vaidmenis, jų kaita.
Vaizdo siužetas yra tarsi aliuzija į krikščioniškosios dailės žanrą – pietą, kai vaizduojama kenčianti motina Marija su nuimtu nuo kryžiaus Jėzumi.
Parodos atidaryme žiūrovai svarstė, ar prieš keliolika metų būtų įmanoma tokio siužeto meną eksponuoti?
„Bažnytininkai būtų subjurę, kad pieta iškreipta, o šiandien kūryba yra visiškai išlaisvėjusi, gali pateikti viską, kas tik į galvą šauna“, – nuomone dalijosi vienas žiūrovas.
Panoro nuotraukos kaip nužudyto režisieriaus
Kūrinio autorystė priklauso fotomenininkams Evaldui Ivanauskui bei Arvydui Gudui, taip pat ir pačiam aktoriui A.Kėleriui. Būtent aktorius ir mestelėjo ne tikslios biblinės, o kitaip interpretuotos pietos idėją.
„Kai lankiausi Romoje, mane sužavėjo gatvės menininko Ernesto Pinjono ant vieno pastato nupiešta pieta, kurioje jis pavaizdavo nužudytą garsų italų kino režisierių Paolo Pazolinį, laikantį negyvą save“, – pasakojo aktorius.
Įspūdį padariusią freską jis persifotografavo, o prieš metus tą nuotrauką parodė kompiuterinių manipuliacijų asui E.Ivanauskui ir tarstelėjo, kad norėtų pats būti taip pavaizduotas ir tokią nuotrauką pasikabintų namie.
Teatrui plakatus kuriantis E.Ivanauskas draugėn pasikvietė A.Gudą, teatro scenografą bei fotografą, puikiai įvaldžiusį studijų apšvietimo subtilybes. Abu iki smulkmenų apsvarstė fotosesijos eigą, pasidalijo darbais ir ėmėsi aktoriaus noro vykdymo.
Siūlė nežiūrėti pernelyg rimtai
Parodos atidaryme A.Kėleris žiūrovams paaiškino, apie ką yra toji „Pieta pagal...“ Ji tarsi menininko, atiduodančio visą save kūrybai, simbolis.
„Lenkų režisierius Ježis Grotovskis yra pasakęs, kad aktorius kiekvieno išėjimo į sceną metu dvasine prasme užlipa ant kryžiaus ir atlieka pasiaukojimo aktą. Scenoje jis vienut vienas, kad ir kiek bebūtų salėje žmonių, jam niekas nepadės, negali padėti nei tėvas, nei motina, turi remtis tik pačiu savimi, vaidmenyje pats save turi pakelti ir apraudoti“, – kalbėjo žinomas scenos žmogus.
Čia pat jis pridūrė, jog šis kūrinys ne apie vienišumą ir kad į jį nereikėtų žiūrėti pernelyg rimtai.
„Čia juk teatrinis vaizdelis, viskas surežisuota, mūsų fantazija. Nepagalvokite, kad išprotėjome. Visai būtume nupušę, jei tokiu pavidalu išreikštą evangelinę temą pateiktume rimtai. Tiesiog pabandėme pažaisti teatrą. Žiūrėkite su humoru ir šypsena, tvirtai stovėdami ant žemės“, – išraiškingai aiškino aktorius.
Vienatvėje nebūtų išsivertęs
Parodoje šalia didžiosios nuotraukos kabo ir kelios nedidelio formato fotografijos, iliustruojančios, kaip vyko veiksmas.
„Iš tiesų mūsų buvo ne trys, o penki. Per fotosesiją talkino du aktoriai“, –atskleidė A.Kėleris.
Anot jo, štai čia ir subyra visos kalbos apie vienatvę scenoje.
„Jokioje vienatvėje nebūčiau išsivertęs be pagalbos. Kai vyko fotosesija, iš pradžių mane laikė Gintautas Žiogas, paskui aš ant rankų laikiau Ievą Brikę, ji lengvesnė, E.Ivanauskas iš tų kadrų sumontavo tai, ką matote“, – praskleidė šiek tiek kūrybinės virtuvės paslapčių.
E.Ivanauskas sakė, kad pasiruošimas fotosesijai vyko ilgai, bet pats fotografavimas užtruko vos valandą.
„Galėjau guldyti A.Kėlerį ant stalo, nufotografuoti ir tą pozą įmontuoti jam stovinčiam, bet būtų neįtikinama, ne ta kūno dinamika“, – paaiškino fotomenininkas, kodėl prireikė pagalbininkų.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Vieno paveikslo kūrėjai: (iš kairės) A.Gudas, A.Kėleris ir E.Ivanauskas savo darbą pristatė „Pragiedruliuose“.
2. Kitokia paroda sulaukė gausaus būrio žiūrovų, jie aptarinėjo paveikslo siužetą, svarstė, ką reiškia toks menas.
3. ir 4. Šalia pagrindinio kūrinio buvo eksponuojamos ir mažos fotografijos iš fotosesijos, kaip buvo kuriamas paveikslas.
A.Ivoškaus ir A.Švelnos nuotraukos
