Dėjo šilkinius margučius
Rokiškietė tautodailininkė Miglanda Aleksiejienė šiemet ant Velykų stalo dėjo natūralaus šilko skiautėmis dažytus margučius. Vieni jų buvo ryškūs, stambesniais ir smulkesniais geometriniais raštais, kiti su abstrakčiu piešiniu, treti dryžuoti, korėti ar kvadratuoti kaip šachmatų lenta.
Tokio dažymo pliusas – spalvos nepažeidžia baltymo, tad visas kiaušinis valgomas.
Šilkinių atraižų moteris pasidaro sukarpiusi vyriškus kaklaraiščius.
Visus metus dėvėtų drabužių krautuvėlėse ji ieško šių vyriškų aksesuarų, perka tik šilkinius, nes su sintetikos priemaišom netinka.
„Toks dažymo būdas dabar man labiausiai patinka, švaru ir greita, niekur neprisitaško dažų“, – sako ji.
Pirmenybę atidavė žąsų kiaušiniams
Pasak tautodailininkės, prieš sukant kiaušinį į šilko skiautę, ją būtina sudrėkinti, kad gerai priglustų, ant viršaus dar užsukti skuduriuką ir viską standžiai apvynioti siūlu. Kad geriau „nukąstų“, į vandenį reikia šliūkštelti acto ir įberti šaukštelį druskos.
„Šiemet daugiausia dažiau žąsų kiaušinių: jie gerokai didesni, tad raštai geriau matyti. Dar marginau ir vištų, ir putpelių, ir mažųjų vištaičių kiaušinius. Juos gavau iš ūkininkės“, – sako pašnekovė.
Anot jos, galima ir paeksperimentuoti – ant šilkinės skiautės užberti ciberžolės ar kitokio ryškiaspalvio prieskonio, uždėti augalų lapelių.
Žąsies kiaušinius virė net 25 minutes, o mažesniems užteko ir 15 minučių.
„Išvirtus rekomenduojama dar kuriam laikui palikti karštame vandenyje, bet aš neiškenčiau, labai smalsu buvo pažiūrėti, kaip pavyko“, – sako, kad po pusvalandžio traukė iš puodo ir žiūrėjo rezultatą.
Dėjo net ant kelių stalų
Paklausta, kiek valgytojų susėdo prie Velykų stalo, moteris sako, jog stalai buvo per kelis namus.
Pirmas margučių mušimo etapas buvo savuose namuose, dviese su sutuoktiniu Ernestu. Gaila, kad sūnus su drauge šiemet negalėjo atvažiuoti.
Vienas kiaušinis nuo Velykų stalo atiteko ir šeimos augintiniui, samojiedų veislės baltavilniam Setui. Moteris su juo nuolat važinėja į parodas, šuo jau gavęs Lietuvos čempiono titulą.
Paskui su margučių lauknešėliais ėjo pas vyro ir savo tėvus, o ten dar buvo susirinkusios ir seserų šeimos su vaikais.
„Nėra net kaip įvertinti, kuriuose namuose margučiai buvo gražiausi: visi skirtingi, saviti, įvairiais būdais išgražinti“, – sako ji.
Šilku marginti kiaušiniai M.Aleksiejienei yra tarsi tęsinys kūrybinės veiklos. Ji su bendraminte Jūrate Deksniene šilko audinį dažo natūraliais įvairiausių augalų lapais, o paskui iš jo siuva skaras, šalius, palaidines, net sukneles.
Apie šią kūrybingą moterį esame rašę ir kaip apie profesionalią vėlėją iš vilnos.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Išbandžiusi dažymą šilko skiautėmis, M.Aleksiejienė nebenori terliotis su dažais.
2. Šeimos augintinis Setas taip pat gavo velykinį margutį ir jį mielai suėdė.
3. 4. 5. 6. Dažomi vyriškų kaklaraiščių šilkinėmis skiautėmis margučiai išėjo subtilių spalvų ir skirtingų raštų.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
