Šiemet sukanka 700 metų
2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Šiandien sostinėje, Valdovų rūmuose, vyks tai paminėsiantis iškilmingas renginys.
Šalies totorių bendruomenėms vadovaujantis Adas Jakubauskas sakė, kad šiemet sukanka 700 metų nuo tada, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas totorių karius pakvietė kaip sąjungininkus arba pasamdė į pagalbą kovoje prieš kryžiuočius. Totoriai laikomi viena seniausių tautinių mažumų.
Visuose karuose ir sukilimuose dalyvavę totoriai paliko pėdsaką šalies istorijoje, o apie jų narsą ir drąsą sklando legendos.
Totorių kilmės buvo ir už šalies nepriklausomybę po rusų tanku per kruvinuosius Sausio13-osios įvykius žuvusi Loreta Asanavičiūtė.
A.Jakubauskas patvirtino, kad jos tėvas buvo totoris, o seneliai palaidoti Raižių totorių kapinėse.
Sąjungininkai prieš kryžiuočius
A.Jakubauskas tęsė, kad tiurkų ir mongolų genčių palikuonių protėviai imigravo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš Aukso Ordos, Krymo chanato ir Pavolgio Ordos.
„XIV amžiuje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė apėmė didelę teritoriją, o siena rytuose buvo netoli totorių žemių. Pirmieji totoriai atėjo kaip sąjungininkai kovose su kryžiuočiais 1319–1320 metais“, – pasakojo pašnekovas.
Lietuvos totoriai dalyvavo LDK pusėje Žalgirio mūšyje prieš Kryžiuočių ordiną 1410 metų liepos 15 dieną.
Keli šimtai totorių karių su šeimomis atvyko XVI–XVII amžiuje, tarp jų buvo nemažai kilmingųjų. Jie įsikūrė Vilniuje, Trakuose, prie Alytaus.
Už gerą tarnybą totoriai buvo apdovanoti žeme ir dvarais, už žemę atliko karo tarnybos prievolę.
„Ši šalis totoriams tapo antrąja tėvyne, todėl jie dalyvavo visuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karuose, 1794, 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918–1920 metų nepriklausomybės kovose. Chaleckis, aukštas totorių karininkas, buvo vienas iš atgimusios Lietuvos kariuomenės įkūrėjų“, – aiškino A.Jakubauskas.
Garsėja „Šimtalapiu“
Tarpukariu šalyje gyveno apie tūkstantį totorių. XX amžiaus pradžioje tarp totorių atsirado gydytojų, mokslininkų, menininkų.
Šiuo metu priskaičiuojama apie 2500 totorių. Dauguma jų gyvena Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse. Iki šiol sostinės centre yra išlikusi Totorių gatvė ir buvęs Lukiškių priemiestis, kur taip pat gyveno totoriai.
1998 metais buvo atkurtas dvasinis centras – muftiatas, mečetės veikia Nemėžyje, Keturiasdešimt Totorių kaime, Raižiuose, Kaune.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo šešios mečetės, trys iš jų buvo sunaikintos.
Totoriai garsėja savo tradiciniu sluoksniuotu pyragu su aguonų įdaru „Šimtalapiu“. Taip pat gerai žinomi lietuviški totorių koldūnai su aviena ir jautiena, moliūgų pyragas su mėsa, anksčiau – žąsies, apeiginiai apvalūs paplotėliai – jama, saldumynų chalva.
Prierašas po nuotrauka:
A.Jakubauskas sakė, kad totoriai buvo narsūs karžygiai, bet dabar kartais sunku atskirti, kur tiesa, o kur – legendos. LRT nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2021 07 28
