Kaip būti sostine?
Vienintelis renginys – pernai Vasario 16-ajai skirta Juodupės – šalies Mažosios kultūros sostinės atidarymo šventė buvo tokia, kokia ir buvo planuota. Tuomet, kaip ir rašėme, nešini didžiule Lietuvos valstybės vėliava, lydimi vietos dūdų orkestro, Juodupės gatvėmis pražygiavo daugybė žmonių. Drauge jie šventė Valstybės atkūrimo dieną, degė draugystės laužus.
Praėjus vos mėnesiui, šalyje buvo paskelbta pandemija, renginiai uždrausti, visuomeninis gyvenimas apmirė.
Ką daryti, kaip toliau būti Mažąja kultūros sostine? Štai koks klausimas tada smogė Juodupės kultūrininkams.
„Ko tikrai nesitikėjome ir nemanėme, kad taip bus, tai renginių transliavimo per nuotolį. O tai daryti buvome priversti“, – sakė kultūros sostinės įkvėpėja – filosofijos magistro diplomą turinti ūkininkė Lina Meilutė-Datkūnienė. Ji – ir Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė, ir rajono tarybos narė.
Kažkiek išgelbėjo vasara, kai karantinas buvo atšauktas. Bet gerokai mažiau žmonių nei anksčiau rinkdavosi į renginius. Šį atsargumą ji irgi įvertino kaip bendruomeniškumo ženklą: žmonės saugojosi užsikrėsti patys ir užkrėsti kitus.
„Per šiuos pandemijos paženklintus metus turėjome progą apmąstyti, kad kultūra – anaiptol ne vien koncertai, spektakliai, parodų atidarymai, susitikimai su menininkais ar kiti vieši renginiai. Kultūra – tai ir perskaitytos knygos, ir aplinkos tvarkymas, judėjimas“, – sakė filosofė.
Gyvenvietė be gilių šaknų
Ne tik Rokiškio rajono, bet ir Lietuvos pakraštyje, prie Latvijos sienos, esanti Juodupė, kurioje gyvena apie 1500 žmonių, anot L.Meilutės-Datkūnienės, yra gyvenvietė be gilių šaknų.
Tokia ji todėl, kad sovietmečiu plečiant vilnonių audinių fabriką, sukurtą iš dar XX amžiaus pradžioje Juodupėje pastatytos vilnų karšyklos, dirbti į šį Lietuvos pakraštį suvažiavo žmonių iš visos Lietuvos. Jie gavo darbo, buvo apgyvendinti sovietinės statybos daugiabučiuose. Žlugus sovietijai, prasidėjo ir fabriko griūtis. Šiuo metu jis nebeveikia.
„Tad man, o ir kitiems kultūros sostinės renginių organizatoriams, buvo itin svarbu, kad Juodupės žmonės pasijustų gyvenantys bendruomenėje ir kad jie tikrai rūpėtų vieni kitiems“, – sakė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad sovietmečiu veikiant Juodupės fabrikui jame būta itin puikių saviveiklos kolektyvų. Iš to aišku, kad juodupėnai išties kūrybingi, tad taip pat norėjosi ir vėl įkvėpti juos kūrybinei veiklai.
Organizatorė pasidžiaugė vienu pavykusiu renginiu – Kaziuko turgumi. Į jį savo produkciją bei dirbinius suvežė išskirtinai Rokiškio krašto gamintojai bei menininkai.
Ne visi vyresnieji matė
Karantinas „nupūtė“ pavasarinę inkilų kėlimo šventę.
O vos tik atšaukus griežtus su koronaviruso plitimu susijusius draudimus, suskubta organizuoti Antaninių šventę. Ji ištęsta per visas 3 dienas, kad daug žmonių į krūvą negalėtų vienu metu sueiti.
Žmonių, anot juodupėnės, į Antanines neatėjo itin daug. O tai karantino sąlygomis įvertinta privalumu, buvo matyti, kad žmonės saugosi ir saugo kitus, yra sąmoningi.
Po to, vasarą, organizuotas Juodupės ralis, sukvietęs šalies sportininkus. Tai, anot L.Meilutės-Datkūnienės, nebuvo aukštų sporto rezultatų siekiantis, labiau pramoginis, nemažai juodupėnų sutraukęs renginys. Automobiliai važinėjo ir Juodupės gatvėmis, ir aplinkiniais keliais.
Iš masinių renginių prisimenamas smagus Juodupėje vykęs rajono bendruomenių sąskrydis. Na, o kiti renginiai buvę kameriniai, jaukūs.
Padėkų labiausiai nusipelniusiems juodupėnams – prizų, vadinamų Rojaus obuoliukais, dalybos vyko jau antruoju pandemijos etapu, tad žiūrovai į šią šventę nebuvo kviesti, ji filmuota ir transliuota internetu. L.Meilutė-Datkūnienė apgailestavo, kad mažai vyresnių žmonių tą transliaciją matė, nes ne visi vyresnieji naudojasi naujausiomis informacinėmis technologijomis.
Susirado kaunietį menininką
O štai kultūros sostinės kulminacija tapusį įvykį – dviejų gyvenvietės daugiabučių išpiešimą aerozoliniais dažais stebėjo visi. O ir dabar žmonės eina žiūrėti spalvingų didžiulių piešinių.
Tai buvo L.Meilutės-Datkūnienės idėja.
Visiems, kam įmanoma, ją išsakiusi, apklaususi daugiabučių gyventojus, gavusi jų pritarimus, ši moteris susisiekė su kauniečiu gatvės meno specialistu dailininku Tadu Šimkumi ir jam išsakė norą matyti nuspalvintą Juodupę.
Tada dailininkas sukūrė daugybę eskizų. Derinant su vietos žmonėmis, išrinkti du labiausiai visiems patikę. Viename – maža mergytė puoselėja gėles, kitame – taip pat mažas berniukas jas laisto. Šie piešiniai nupiešti ant 4 aukštų namų sienų.
„Dailininkas sienas išpiešė per dvi savaites, dirbo žiemą, artėjant Kalėdoms. Darbai vyko ir naktimis, dėl to buvo šiokių tokių trukdžių abiejų daugiabučių gyventojams. Tačiau nė iš vieno negirdėjome nusiskundimų“, – konstatavo L.Meilutė-Datkūnienė.
Kiek kainavo išpiešti dviejų daugiabučių sienas, juodupėnė neatskleidė. Anot jos, neatskleisti sumos susitarta su pačiu menininku, tai jo sąlyga. O iš viso Juodupės – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės projektui buvo gauta 18 tūkst. eurų. 6 tūkst. eurų skyrė Lietuvos kultūros taryba, 7 tūkst. eurų Rokiškio rajono savivaldybė ir 5 tūkst. padovanojo rėmėjai.
„Jei pinigais įvertintume mūsų, organizatorių, idėjas, pastangas, darbą, laiką, turbūt išeitų dar tokia pat suma“, – sakė L.Meilutė-Datkūnienė.
Nori daugiau išpieštų namų
Juodupės bendruomenei vadovaujantis Zenonas Viduolis džiaugėsi tuo, kad nemažai žmonių patys įsitraukė į renginių organizavimą, norėjo būti ne tik jų stebėtojais, bet ir dalyviais.
„Kai jau buvo lyg ir išsekusios renginių idėjos, patys Juodupės žmonės pasisiūlė kurti kalėdinių eglučių alėją, patys pirko eglutes, patys jas puošė, o drauge papuošė ir visą aplinką“, – sakė Z.Viduolis.
Na, o kai buvo išpieštos dviejų daugiabučių sienos, pasak bendruomenės pirmininko, žmonės panoro, kad papuošti piešiniais būtų dar keturi Juodupės centro daugiabučiai. Dabar teksią rūpintis, kur gauti lėšų tokiam sumanymui.
Juodupės seniūnijos seniūnas Valdas Adomonis teigė, kad Mažąja kultūros sostine tapusi Juodupė pagyvino galbūt ir viso Rokiškio rajono gyvenimą.
O šit Juodupės seniūnijos meno vadovė Asta Jakuntavičienė tvirtino, kad organizuodami kultūros sostinės renginius daugiausia dirbo visuomenininkai juodupėnai, nemažas ir vietos gimnazijos pedagogų indėlis.
„Pati aš organizavau parodas, jos vyko kiekvieną mėnesį. Pristatėme įvairių sričių tautodailininkų, fotografų, profesionalių dailininkų parodas. Gaila, kad dėl pandemijos žiūrėti parodų atėjo mažai vyresnių žmonių. Saugojosi“, – sakė meno vadovė.
Ji apgailestavo ir dėl to, kad dėl pandemijos į sceną nelipo ir nepasirodė senjorų ansamblis, o Juodupės – Mažosios kultūros sostinės renginiuose sulaukta mažiau žmonių, nei tikėtasi.
Prierašai po nuotraukomis:
1. L.Meilutė-Datkūnienė ėmėsi Mažosios kultūros sostinės projekto veiklos įgyvendintojos darbo.
2. Amatų dienoje pristatyta tai, kas gaminama Rokiškio rajone.
3. Tarp kultūros sostinės renginių dalyvių – ir mažieji juodupėnai.
Juodupės bendruomenės facebooko nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2021 02 24
