Karo pagimdyta emocija
Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje rodoma panevėžiečio tapytojo Sigito Laurinavičiaus paroda „It nuolat regėtum“.
Drobėse nėra nė vieno tiesiogiai apie karą kalbančio vaizdo, bet žiūrovui iš karto aišku, jog tai šių dienų aktualijos.
„Taip, tai karo atspindys, viskas tos emocijos pagimdyta“, – patvirtina autorius.
Anot jo, karas drastiškai pakoregavo ir iš naujo perkrovė tvirtai nusistovėjusią vertybių piramidę ir reikšmingas aktualijas. To įtakoje pasikeitė mūsų protas ir jausmai.
Jei kam kyla gilesnių klausimų apie konkretų kūrinį, mobiliuoju telefonu galima nuskenuoti QR kodą, esantį prie paveikslo pavadinimo.
Pasak autoriaus, trumpa informacija apie kiekvieną kūrinį kai ką paaiškins, bet liks vietos ir meno mėgėjo fantazijai.
„Tai, ką matome, lemia ne mūsų akys, o pasirengimas pamatyti tai, kas yra mūsų mintyse. Todėl į tuos pačius dalykus reaguojame skirtingai“, – sako dailininkas.
„Gulbių ežeru“ tiesiog užkloja nutylėjimus
Iliustracija jo žodžiams – žiūrovų reakcijos.
Šaltų mėlynų atspalvių drobė su keturiomis balerinomis, pavadinta „It nuolat regėtum. Lietaus belaukiant“ vyresniajai kartai nesunkiai atpažįstama. Tai scena iš baleto „Gulbių ežeras“.
Sovietmečiu rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio „Gulbių ežeras“ laikytas kultiniu kūriniu, scenos meno etalonu.
Mums, atsikovojusiems Nepriklausomybę, „Gulbių ežeras“ asocijuojasi su 1991 metų Sovietų Sąjungoje įvykusiu Rugpjūčio puču, nes tuokart buvo nutrauktos visos televizijos laidos ir transliuojamas šio baleto vaizdo įrašas.
„Rusijai užpuolus Ukrainą, kai Rusijoje buvo uždraustas nepriklausomas televizijos kanalas „Dožd“ (lietuviškai – lietus), kritiškai nušvietęs konfliktą, vietoj programos buvo leidžiama užsklanda su „Gulbių ežeru“. Rusijoje jau nusistovėjusi tradicija, kad „Gulbių ežeras“ paleidžiamas, kai reikia nutylėti svarbius dalykus“, – aiškino tapytojas.
Jaunoji karta tų niuansų gal ir nežino, bet paveiksle vaikai vis tiek atpažino karą. Tyrinėdami sustingusius šokėjų veidus mokinukai vienas per kitą šaukė, kad čia užsimaskavę akmenširdžiai rusų kariai, kai kas net atpažino Putiną.
„Neturėjau sumanymo po balerinomis užslėpt politikų ar kariškių, bet, matyt, kažkas ėjo iš pasąmonės, savaime gavosi, kad veidai vyriški, ypač paskutinis. Tik nutapęs pastebėjau, kad jis vyr. leitenanto išraiškos“, – vaikų įžvalgoms pritarė autorius.
Kokie tie šungrybiai
Drobė, kuriai impulsą davė prancūzų kūrėjo, moderniojo meno atstovo Henri Matiso kūrinys „Šokis“ – ne kopija, tik atspirties taškas.
„Pačią sceną palikau atpažįstamą, figūrų išdėstymas panašus, bet centrinis personažas persuktas į kitą pusę, kitokiam judesy. H.Matiso drobėje šoka tik moterys, o čia dviejų lyčių šokėjai. Kontekstas toks: pasikeitusi visuomenė. Kai tapiau, tuo metu buvo aktuali Stambulo konvencija, keliami transhumanizmo klausimai. Norėjau kalbėti apie tai, kad mes esame gerokai įvairesni ir gerokai kitokie nei žmonės, gyvenę prieš šimtą metų“, – aiškino menininkas.
Paveiksle „Šungrybiai. Distopinis XXI amžiaus Europos peizažas“ – dar daugiau sluoksnių. Pirmame plane matyti mažas stirniukas ir nevalgomi grybai, už jų neaiškus, tarsi rūko dengiamas vaizdas – gal yra kas nors, o gal tik dykynė?
Žodis distopija priešingas utopijai, jis reiškia ką nors negražų ir nemielą, kas nelabai realiai gali atsitikti, bet vis tiek realiau už utopiją.
„Čia yra tikėtinai blogo scenarijaus ateitis. Ji nėra visiška fantazija iš lempos, o daugmaž įmanomas variantas. Inicijuotas karo. Grybas, kaip simbolis, gali būti neprotaujančio žmogaus, kokių dabar lenda ir reiškiasi sočiai. Grybas taip pat ir užuomina į atominę grėsmę, tuo ginklu Putinas jau karo pradžioje grasino“, – paveikslo kodus padeda lukštenti tapytojas.
Kaip du medu ir netgi dar pacukruota
Ryškiai geltona drobė, pavadinta „Antrosios saulės pasirodymas“, irgi daugiaprasmė.
Anot autoriaus, į paveikslą galima žiūrėti kaip į reto gamtos reiškinio iliustraciją arba kaip į branduolinį sprogimą, kažko išsiveržimą.
Iš vienos pusės tarsi gražu, įspūdinga, didinga, tas kosminis kūnas šildo, yra gyvybės atsiradimo priežastis, bet iš kitos pusės saulės vėjai, elektromagnetinės bangos ir panašūs dalykai yra naikinantys ir žmonijai pražūtingi.
Autorius siūlo paveikslo suvokime kapstytis dar giliau: antroji saulė nereiškia gėrio, įvardijimas antruoju visad yra prieštaravimų ir abejonės išraiška. Jei pasuktum link tikėjimo, vienas būtų Dievas sutvėrėjas, o antras po jo – Liuciferis, blogio jėgos.
„Antrosios saulės pasirodymas – tai ne dvigubas gėris. Kai norėdavo pašiepti, mano senelis sakydavo: „kaip du medu ir dar pacukruota“, o tai reiškė, kad yra visiškas perviršis, niekalas, beskonybė“, – apie kūrinį aiškino tapytojas.
Atėjęs iš sapnų prognozuoja pergalę?
Daug žiūrovų komentarų sulaukė ryškiai žaliais marškinėliais vilkinčio ir akivaizdžiai džiūgaujančio vyriškio portretas, pavadintas „Ypatinga būsena“.
Vieniems nutapytasis pasirodė panašus į prezidentą Gitaną Nausėdą, kitiems – į džiūgaujantį krepšinio sirgalių, treti komentavo pagal naujausias aktualijas, esą tai euforijos apimtas lietuvis, ką tik išgirdęs karščiausias karo naujienas, kad ukrainiečiai veja okupantus ir baigia atsiimti užgrobtas teritorijas. Ketvirti komentarą dar sutrumpino, siūlė drobę pervadinti „Jau matyti pergalė“.
„Čia sudėti du mano sapnai, vienas iš jų labai komiškas“, – atskleidžia autorius.
Kartą S.Laurinavičius atsibudo iš labai tikroviško sapno: sapnavo, jog visa gerkle plėšia Tautinę giesmę. Prabudus jausmas buvo toks tikroviškas, jog net suabejojo, ar tikrai per miegus negiedojo.
„Buvo ketvirta valanda nakties. Jei iš tiesų dainavau, tai kaip kaimynams už sienos atrodė? Prižadinau žmoną, klausiau, ar netriukšmavau? Ši atsakė negirdėjusi“, – juokiasi dailininkas.
Po kurio laiko aplankė vėl labai įsimenantis sapnas: žilstelėjęs vyriškis žaliais marškinėliais stovi tamsiame fone.
Pirmąjį sapną sujungęs su antruoju menininkas ir nutapė „Ypatingą būseną“.
Prierašai po nuotraukomis:
1. S.Laurinavičius (kairėje) žiūrovams pasakojo, kaip gimė kiekvienas paveikslas, kokią žinią jis neša. G.Kartano nuotr.
2. Žiūrovui paliekama spręsti, ką jis mato: ar tik paprastą miško žvėrelį, ar baisaus karo rezultatą – pasaulį jau be žmogaus.
3. Po grybų simboliais užkoduotos kelios prasmės: atominė grėsmė ir neprotaujantis individas.
4. Paveikslas „Ypatinga būsena“ sulaukė daugiausia komentarų, vieni atpažino mūsų šalies prezidentą, kiti įžvelgė besidžiaugiantį Ukrainos pergale tautietį.
5. Kūrinys „Dvi saulės“ tarsi įspėja apie užsimaskavusį blogį.
6. Tapydamas paveikslą pagal H.Matiso kūrinį autorius žiūrovams siuntė žinią, kaip per šimtmetį pasikeitė visuomenė.
