Simpoziumo kūrinius galima būtų padalyti į grupes: tuos, kurie kalba apie menininko vidinius išgyvenimus, ir tuos, kurie gimsta tyrinėjant gamtą, interpretuojant jos formas ir žmogaus kišimąsi į ją.
Baltarusijos atstovė Iryna Sčasnaja dar prieš dvejus metus apsilankė Panevėžyje, analogiškos parodos atidaryme, ir garsiai svajojo pati čia patekti. O dabar patekusi išlipdė piramidę, sudėtą tarsi iš taburečių. Ji teigia, kad taip nori šnekėti ir apie menininko prigimtį, ir įprastos buities įprasminimą.
Baltarusė Hana Medzvedzeva kuria organiškas, minkštas formas, nors jos darbai kelia trapumo įspūdį. Tokią priešpriešą menininkė išgauna kūrinio paviršių kruopščiai dekoruodama smulkia ritmiška faktūra. H.Medzvedzevai keramikos simpoziumas ypatingas ir tuo, kad jos tėvo Jevgenijaus Odinočenkos kūrinius galerija saugo savo kolekcijoje nuo 2014 metų – tada jis viešėjo ir kūrė Panevėžyje.
Pirmą kartą tokio didelio mastelio kūrinio specifiką išbandė jauna baltarusė menininkė Katerina Geiduka, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Rygoje. Tvarkos ir prasmės gamtoje ieškojimas atsispindi į viršų besistiebiančiame geometrinių formų „bokšte“.
Savo jau atpažįstamu aptakių formų ir tekstūrų deriniu Latvijos menininkė Una Gura tęsia kūrybą ir Panevėžyje. Jos kūriniai labai nuotaikingi.
Latvijos dailės akademijos profesorė, keramikos menininkė Liga Skarina šiame simpoziume kūrė trapią šviesos skulptūrą. Ažūru dekoruota keramika nušvinta tiesiogine prasme.
Kuriama poetinė nuotaika svarbi ir jauniausiai Latvijos keramikei Olgai Melehinai. Parodoje autorė eksponuoja kelias kompozicijas. Žaismingų, šachmatiniais langeliais margintų gyvūnų ir kitų formų kompoziciją O.Melehina lipdė galvodama apie pačią jauniausią parodos lankytojų auditoriją. Visai kitas idėjas ji vystė kurdama trapią žmogaus figūrą. Šiuo darbu menininkė šiuolaikiškai interpretuoja amžinąjį prasmės ieškojimo klausimą.
Jau dešimtą kartą simpoziume dalyvaujantis panevėžietis Egidijus Radvenskas teigia, kad simpoziume kiekvieną kartą gauna šviežios energijos kūrybai. Šiemet gimęs darbas kalba apie sustojimo akimirkos būtinybę, apie poreikį nurimti ir iš tikrųjų pažiūrėti, kas yra aplinkui.
Vietos menininkų Eglės ir Eugenijaus Čibinskų pora irgi turėjo ką pasakyti. Pirmą kartą simpoziume dalyvaujančiai Eglei buvo svarbios gamtos išsaugojimo idėjos. Savo darbe naudodama Lietuvos Raudonojoje knygoje esančių drugelių rūšių pavadinimus, keramikė kreipia žiūrovų dėmesį į ekologijos problemas. Eugenijus Čibinskas savo kūrinius vadina „Riboženkliais“. Jie galėtų rodyti kelią tiek išoriniame, tiek ir vidiniame pasaulyje.
Daugeliui pažįstamas kaip tapytojas Artūras Stančikas pastaruoju metu atsiskleidžia kaip šiuolaikiškas eksperimentatorius įvairiomis netradicinėmis medžiagomis. Ir šiame simpoziume kurti jo objektai jungia molį ir medį, naują ir seną, dekoratyvumą ir funkcionalumą. Pasak menininko, jam įdomu atsirandančios naujos prasmės tarp dabarties ir praeities.
„Panevėžio krašto“ inf.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Hana Medzvedzeva. Debesis.
2. Katerina Geiduka. Kertinis akmuo.
3. Olga Melehina. Be pavadinimo.
4. Iryna Sčasnaja. Kažkas atsitiko.
5. Artūras Stančikas. Komplektas-kompleksas.
6. Olga Melehina. Meilužiai.
7. Una Gura. Pumpunella Panevėžys.
"Panevėžio kraštas", 2021 08 04
