Lenda „penktoji kolona“?
Pasaulinės fotografijos dienos proga Panevėžio dailės galerijoje iškabinta fotomenininko Sauliaus Saladūno paroda „Europa“ žiūrovus džiugino tik pusantros dienos.
Šalyje ir užsienyje žinomas kūrėjas iš Dailės galerijos su savo kūriniais buvo tiesiog išvytas.
Penktadienio vakare atidarytą ekspoziciją panevėžiečiai matė dar ir šeštadienį, o po išeiginių kūrinius autoriui buvo liepta skubiai susirinkti.
Kodėl taip nutiko, fotografas gali tik spėlioti, jam niekas aiškiai taip ir nepasakė. Jis pats mano, kad galerijos ūkvedžiui Rimantui Kiaušui, ėmusiam vadovauti vietoj susirgusio direktoriaus, neįtiko prieš agresores Rusiją ir Baltarusiją nukreipti jo kūriniai.
„Aš, kaip menininkas, juk galiu per kūrinius išreikšti savo poziciją? Sunku suvokti, kas čia nutiko. Ar žmogui supratimo trūksta, ar jo tokios pažiūros? Galiu įtarti, gal čia kažkas lenda panašiai kaip „penkta kolona“, – pečiais gūžčiojo S.Saladūnas.
Sulaukė didelio susidomėjimo
Įspūdingus, moters kūnų vaizdais ir simboliais apie įvairias šalis pasakojančius fotografinius paveikslus S.Saladūnas Dailės galerijos keramikos paviljone iškabino penktadienį, prieš šventinę miesto fotografų eiseną, tai iš anksto suderinęs su galerijos direktoriumi Egidijumi Žukausku.
„Siūliau surengti tik vienos dienos parodą, bet direktorius pasakė, kad ekspozicijų salė laisva, jokie renginiai nevyks, tad kūriniai čia galės būti rodomi savaitę kitą“, – pasakojo.
Į parodos atidarymą atėjo gausus būrys kolegų fotografų ir panevėžiečių. Autorius pasakojo apie kiekvieno darbo kūrimą, jame esančius simbolius ir paslėptas prasmes.
„Priklauso ir velnių išrašyt“
Kadangi susidomėjimas jo kūriniais buvo didžiulis, fotomenininkas nusprendė prie savo darbų pabūti ir kitomis dienomis, visiems norintiems papasakoti apie kūrybinį procesą ir prasmines potekstes.
Bet sulaukęs tik išvarymo. Skubaus.
Pranešęs, kad autorius kuo greičiau išsivežtų kūrinius, ūkvedys dar pridėjęs, jog „priklauso ir velnių išrašyt“.
„Dar paklausė, ar pats nenujaučiu už ką? Atsakiau, kad nenujaučiu. Tada pasakė, kad už Rusiją ir Baltarusiją – šiuo metu jų negalima reklamuot“, – pokalbį atpasakojo S.Saladūnas.
Fotografas apstulbęs ir patikinęs, kad nieko panašaus nėra. Pavadinimai po kūriniais „Rusija“ ir „Baltarusija“ – kaip tik yra raktas į pranašiškas įžvalgas, tai labai tiktų Ukrainos nepriklausomybės dienai paminėti.
Tačiau ūkvedys pareiškęs, kad į jokias diskusijas nesileis.
Įkūnijo prieš 20 metų
„Panevėžio kraštas“ fiksavo ir šventinę fotografijos dienos eiseną, ir S.Saladūno parodos atidarymą. Ekspoziciją trumpai pristatė fotomenininkas Stasys Povilaitis.
„Man buvo neapsakomai skaudu, kad šitokie darbai dulka garaže, juk tai kūrybos perlai, įkalbėjau ištraukti į dienos šviesą, nes jie dabar kaip niekad aktualūs“, – kalbėjo jis.
Taip Dailės galerijoje atsirado paveikslai „Baltarusija“, „Rusija“, „Ukraina“, „Lietuva“, „Latvija“, „Estija“, „Norvegija“, „Vokietija“, „Lenkija“, „Čekija“.
S.Saladūnas žiūrovams pasakojo, kad ciklas „Europa“ sukurtas prieš 18 metų. Jį sudarė 30 darbų. Tada paroda apkeliavo Lietuvą, pabuvojo ir svetur.
Ir anuomet apie tą ekspoziciją mūsų laikraštis rašė.
Suskambo net ir pranašiškai
Galiausiai kūriniai nukeliavo į sandėlį. Dabar rodoma tik 10 to ciklo paveikslų.
Ukrainos karo fone jie išties suskambėjo visai kitaip, naujai ir pranašiškai.
Lakoniški, bet labai iškalbingi paveikslai gimė iš 1985–1988 metais fotografuotų moterų aktų.
Nespalvotas fotografijas S.Saladūnas apdorojo kompiuterinėmis programomis, ėmė tik kūnų frag-mentus, juos išdidino iki tol, kol vaizdai išbyrėdavo pikseliais, ir iš jų per moters įvaizdį kūrė savotiškus pasakojimus apie šalis.
„Darydamas kiekvieną valstybę rėmiausi jos praeitimi, geografija, gamta, žmonių mentalitetu, istoriniais ypatumais“, – pasakojo autorius apie paveiksluose slypinčius klodus.
Lyg nudirta oda
„Rusija“ pavadintame paveiksle matyti kraupiai raudona, nudirtą odą primenanti nugara.
„Rinkdamas fragmentą Rusijai paėmiau moters nugarą, nes toji šalis ir buvo visiems atsukusi nugarą, nemėgo Vakarų, kapitalistinio pasaulio. Juoda stuburo linija ją dalija pusiau, kaip Kaukazo kalnai dalija Rusiją į europinę ir azijinę dalis. Tos gilios vagos tada man priminė svastiką. Dabar naujai pažiūrėjęs aiškiai matau Z ir V, rusofašistų karo simbolius, – aiškino autorius.
Anot S.Saladūno, jau tada, prieš 18 metų, kai kūrė tuos paveikslus, turėjo nuojautą, kad iš KGB struktūrų į valdžią atėjęs V.Putinas neves Rusijos demokratijos keliu, o tikriausiai valdys senais saugumiečių metodais, griežtai kontroliuodamas savo aplinką.
„Pats sau tuo metu sakiau, kad tikriausiai užgims raudonasis fašizmas“, – paaiškina, iš kur ta kraujo spalva.
Ir dabar matom sėdynę
„Baltarusija“ pavaizduota gan komiškai: nuogas užpakalis ir lyg išmaldai atkištas delnas.
„Ji juk buvo ne su Vakarais, o su Rusija, į ją atsisukusi priekiu, o mes, Europa, matom ką matom, į bulvę panašią sėdynę“, – šypsojosi autorius.
Ukrainai teko pačios intymiausios moters kūno dalys.
„Tamsiosios vietos yra anglių kasyklų Donbase ir Donecke simbolis, iškili krūtinė – šalia šachtų stūksantys terakotos kalnai. Tuo metu nebuvo nė nuojautų apie oranžinę revoliuciją, o kažkodėl parinkau oranžinę spalvą“, – autorius ir pats stebisi kūrybine mistika.
Svarsto, gal suveikė įspūdis, kai pirmą kartą viešėdamas Ukrainoje pamatė rausvai žvilgančius tenykščius kelius, tiestus pridedant malto granito.
„Lietuva – lygumų kraštas, moters rankos linkis man pasirodė panašus į Kuršių neriją, už kurios mėlynuoja jūra“, – pasakoja, kokią vizijose matė mūsų šalį.
Latvijai skyrė fragmentą su kasa. Kurdamas paveikslą jis prisiminė ekspediciją į Vorkutą Sąjūdžio laikais. Tada lankėsi Intoje, tremtinių kapinėse.
„Radom lietuviškų antkapių su Gedimino stulpais, o vienoje vietoje ant rąsto gulėjo į gabalus suskilęs betoninis stulpas su merginos tautiniais rūbais, gėlių puokšte ir ilga kasa bareljefu“, – traukė tolimus prisiminimus.
Lydėjęs vietinis lietuviams paaiškino, kad neseniai buvo latvių ekspedicija, jis jiems parodęs, kur užkasta tėvynainių skulptūra. Ją nukankintiems tremtyje saviesiems latviai buvo pastatę po Stalino mirties. Toji skulptūra S.Saladūnui labai įstrigo.
Pamaldi ranka dabar jau priglaudžia
„Estija“ pavadintai moteriai teko šiaurietiškas šaltis ir smėlio laik-rodžio simbolis, kur byra, tirpsta ir mąžta kaip ta tauta.
„Su estais draugavom, esu ten ne kartą buvęs pleneruose. Jie atrodė saviti, nenorėjo rusiškai bendrauti, vis sakydavo, kad jų tiek mažai, nenori būti užgožti“, – ir toji patirtis kūryboje pravertė.
Norvegija susidėliojo iš prisiminimų apie kelionę už poliarinio rato, kur per Jonines saulė visai nenusileidžia, o kalnuose tebedunkso iškorijęs sniegas.
„Vokietija – buvusi fašistinė, juoda, blizganti, primenanti šarvus, ruožais suskaldyta. Tada, Gorbačiovo laikais, dar nesusijungusi į vieną, bet jau tam pasiruošusi“, – sufleruoja, kas vaizduose užkoduota.
Čekijos įvaizdyje atiduota duoklė garsiajam Bohemijos stiklui, imtas vazą primenantis moters kūno fragmentas.
Lenkijai fotografas pritaikė nuotrauką iš pamaldžiai suglaustų rankų, kurios tarsi išreiškė giliai katalikiškos šalies simbolį.
„Dabar iškyla kitokia asociacija: Lenkija, artimiausia Ukrainos kaimynė, tiesia pagalbos ranką, priglaudžia ir padeda“, – paaiškino naują prasmę menininkas.
Išvarė Rimas Saulių
Pokalbis su laikinuoju galerijos direktoriumi R.Kiaušu vyko nesklandžiai, su pernelyg ilgomis pauzėmis, laukiant atsakymų.
– Jūs pavaduojate direktorių?
– Šiandien – taip.
– Kodėl S.Saladūno paroda išprašyta iš galerijos?
– Kodėl išprašyta?
– Liepėte išsinešti, papriekaištavote, kad reklamuota Rusija ir Baltarusija.
– Čia buvo vienos dienos paroda, mūsų planuose taip parašyta. Pasibaigęs laikas. Įkišta buvo, nėra kur praeit.
– Ką reiškia jūsų pasakymas, kad autorius gaus velnių už Rusijos reklamą?
– Nesupratau klausimo.
Pauzė, papildomas korespondentės paaiškinimas ir dar ilgesnė pauzė.
– Buvo kalba dėl Rusijos ir Baltarusijos. Tiksliai neprisimenu, ką sakiau. Dėl ko man tuos klausimus uždavinėjat: ar kad parodą nusiėmė, ar kad kažką pasakiau? Kodėl man niekas nepranešė, kad paroda ne vienai dienai? Nežinau, kaip ten buvo, neprisimenu. Nepavadavau aš direktoriaus, tik paprašiau, kad parodą nusiimtų, o ką jis ten rodo, jo reikalas. Aš neturiu ką pasakyt.
Po geros valandos R.Kiaušas pats paskambino ir patikslino, kad kai S.Saladūnui liepė išsivežti darbus, oficialiai dar nebuvo paskirtas pavaduoti direktoriaus, o štai nuo šiandien popietės direktorių jis jau išties pavaduoja.
„Skambinau kaip Rimas Sauliui, o ne kaip direktoriaus pavaduotojas. Gal pasakiau kokią savo nuomonę, bet ne kaip oficialus asmuo. Aš žinau, kad Saulius už Lietuvą“, – pabaigė.
Kai rengėme straipsnį, Dailės galerijos direktorius A.Žukauskas sirgo, tad paklausti jo, kodėl meno klausimus gali spręsti galerijos ūkvedžiai, negalėjome.
Prierašai prie nuotraukų:
1. S.Saladūnas buvo apkaltintas šalių agresorių reklama ir privalėjo nusikabinti parodą.
2. Dailės galerijos vairą tuomet laikęs R.Kiaušas nenorėjo prisiminti, ką šnekėjo apie Rusiją ir Baltarusiją.
3. „Lietuva“.
4. „Ukraina“.
5. „Estija“.
6. „Latvija“.
7. „Čekija“.
8. „Vokietija“.
9. „Norvegija“.
10. „Lenkija“.
A.Švelnos nuotraukos
