Kuria estų komanda
Mylimojo išduota moteris blaškosi neviltyje. Jos deginanti vienatvė persipina su sielvartu, pavydu, pykčiu. Tai išpažintis apie skausmą, nebeleidžiantį toliau gyventi, nes žuvo paskutinės viltys. Vidinį kalėjimą primenantis kambarys ir telefono ragelis, kuriuo kalba herojė Elė, jai kelia mintis apie nebūtį.
30-metį švenčiančio Panevėžio muzikinio teatro žiūrovai šią skausmingą moters dramą stebės jau ateinantį savaitgalį pasirodysiančioje vienoje ryškiausių sezono premjerų – operoje „Žmogaus balsas“.
Teatro direktorė Kotryna Nekrošiūtė, pristatydama svarbiausias naujienas, džiaugėsi, kad kurti šią prancūzų kompozitoriaus Fransiso Pulenko operą ėmėsi tarptautinė komanda iš Estijos: teatro gerbėjams jau gerai žinomas dirigentas Erki Pehkas, scenografas, kostiumų dizaineris Madis Nurmsas ir šviesų dailininkas Antonas Kulaginas.
45 minutes trunkanti monodrama buvo sukurta prieš beveik septynis dešimtmečius pagal rašytojo, poeto ir dramaturgo Žano Kokto libretą ir dabar yra labai populiari Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei kitų šalių teatruose.
Kvies kalbėti apie jausmus
E.Pehkas sakė neabejojantis, kad muzikine spalva ir siužetu vienas įdomiausių F.Pulenko kūrinių patrauks žiūrovus, nes yra labai gilus, jaudinantis ir emocingas.
Įspūdį sustiprins ne, kaip paprastai kitose scenose, atliekama fortepijono muzika, o orkestras.
K.Nekrošiūtė tęsė, kad vaidmuo operoje-monodramoje yra daugelio solisčių svajonė. Panevėžio muzikinio teatro scenoje veikėją Elę įkūnys Jomantė Šležaitė ir Monika Pleškytė.
Spektaklio metu žiūrovams kils daugybė klausimų, kaip susidoroti su negatyviais jausmais ir kaip juos pakeisti, todėl bus kviečiami į pokalbį su psichoterapeutu.
Panevėžio visuomenės sveikatos biuro vadovė Vijolė Miškinienė tikino, kad kenčiančiam žmogui jo sielvartas tampa per sunkus, todėl ir jis turi išdrįsti prašyti specialistų pagalbos. Ji vylėsi, kad muzika padės atsiverti ir žiūrovams, privers prabilti apie tai, ką matė scenoje, ką išgyveno herojė ir ką jautė jie patys.
Koronaviruso pandemija, kai buvo griežti ribojimai, praėjo, bet yra žmonių, kurie ir toliau liko užsidarę liūdesyje tarp savo sienų.
„Devynbėdžiai“ suskambės kitaip
Teatras rengia žiūrovams ir kitą staigmeną – miuziklą „Devynbėdžiai“ pagal Kazio Sajos pjesę ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muziką.
Pastarasis negalėjo atvykti į sezono pristatymą, bet jo bendrapavardis režisierius Jonas Kuprevičius patikino, kad kūrinys su paslėptomis patriotizmo gaidomis suskambės naujai, kitaip nei ankstesniuose pastatymuose.
Maždaug prieš pusę amžiaus „Devynbėdžius“ ilgus metus rodė dabartinis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, spektaklio režisierius buvo legendinis aktorius Vaclovas Blėdis.
K.Nekrošiūtė atkreipė dėmesį į naują modernų Muzikinio teatro logotipą, simbolizuojantį žodžius: „Muzikinis“, „Modernus“, „Mano“.
Ji vylėsi, kad žiūrovams bus patogesnė taip pat atnaujinta teatro internetinė svetainė.