RIMANTAS, panevėžietis
Lietuvių kalboje yra tiek daug gražių žodžių. Gaila, bet daugiau kaip pusė jų nevartojami. Asmeniškai man žodis „pasižmonėti“ labai gražus. Šeimoje jį vartojame, net sunku pasakyti, kokiais atvejais dažniau. Sakome, ir kai teks pasibūti su žmonėmis, ir platesne prasme. Kiekvieną savaitę pasižmonėjame savame mieste, Laisvės aikštėje, kai vyksta koncertai „Susitikime penktadienį“.
JUOZAS, panevėžietis
Man artimesnė reikšmė – pasižmonėti pas kaimynus. Dabar šį žodį išstūmė kitas – svečiavimasis. Aš ir pats dabar taip sakau, nors pasižmonėjimas skamba gražiau. Šią vasarą planuoju Lenkijoje aplankyti vienuolynus, nuvykti į Latviją.
MINDAUGAS, panevėžietis
Šio žodžio reikšmė plati, priklauso, iš kurios pusės pasižiūrėsi. Pasižmonėti gali, kai pasižiūri į žmogų, bet taip pat pasižmonėji išvykęs į pasaulį, įvertinęs, kaip ten žmonės gyvena. Man abi sąvokos artimos. Iš mano leksikos šis žodis neišnykęs, bet ne dažnai jį vartoju. Gal pasižmonėti reiškia daugiau į žmones pasižiūrėti. Tarkime, sakoma, kad išeisime į miesto centrą pasižmonėti. Tuo pačiu įvertinsime, kas ten vyksta, pažiūrėsime, kaip jaučiasi žmonės, ką švenčia, ar laimingi ir panašiai. Dar tik vasaros pradžia, tad dar nesame numatę, kur pasižmonėsime.
BIRUTĖ, panevėžietė
Šis žodis dar gyvas mūsų šeimoje, bet jį tariame retai. Kartais pasakau, kad išėjau pasižmonėti. Manau, kad tai susiję su artimesnių žmonių ratu, o po svetimą šalį juk keliaujama. Šią vasarą pasižmonėsiu tik Laisvės aikštėje, gal dar į pajūrį nuvyksiu.
EGLĖ, panevėžietė
Mes šiemet pasižmonėsime Europoje – su automobiliu planuojame aplankyti kelias šalis – Vokietiją, Italiją ir galbūt dar Šveicariją. Į parodas rečiau vaikštau, nesu didelė jų gerbėja, o štai į S.Eidrigevičiaus menų centrą nueiti visiems privaloma.
DEIMANTĖ ir EMILIJA, panevėžietės
Girdėjome šį žodį. Mums šis žodis reiškia išėjimą į viešumą, susitikimą su draugais, kad kuo daugiau pamatytum. Net sunku viską paaiškinti.
ELENA, panevėžietė
Šeimoje tokio žodžio nevartojame. Man jis girdėtas tik iš pasakų. Šis žodis man asocijuojasi su pasižmonėjimu pasaulyje. Nesakau, kad šis išsireiškimas yra seniena, bet savo leksikone turiu kitų žodžių tam nusakyti. Net nesusimąsčiau, kodėl taip nutiko.
AUDRONĖ, panevėžietė
Su nekantrumu laukiau, kada bus atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras, ir pagaliau sulaukiau. Bet ten pasižmonėti neskubu, nes nemėgstu didelio žmonių knibždėlyno. Nesinori stumdytis prie eksponatų ir baksnoti vienas kitam užpakaliais. Kai aprims sukeltas bumas, tada ir nueisiu. Aplankysiu viena, o gal ir su seserimi. Tada galėsiu ramiai viską be jokios skubos apžiūrėti. Šiemet Dainų šventės 100 metų jubiliejus, norėčiau ją aplankyti, bet, deja, neturiu galimybių nuvykti į sostinę.
AUDRONĖ, panevėžietė
Pasižmonėju tikrai. Kadangi giminės ir artimieji čia vietoje gyvena, tai kone kasdien ir susimatome. Jei dėl pasižmonėjimo toliau, tai kur vaikai veš, ten ir važiuosiu. Jie šią vasarą planuoja į Ispaniją vykti, bet nežinau, ar paims kartu. Neseniai aplankiau Skaistakalnio parke restauruotą Pragiedrulių sodybą.
JONAS, kupiškėnas
Šis žodis senovinis, reikšdavo: eiti į svečius. Dabar beveik niekas nebesako „pasižmonėti“, nors tai nekenktų. Net ir pats šio žodžio nebevartoju. Gal dėl to, kad pasikeitė tradicijos ir atsirado naujų išsireiškimų. Jei anksčiau sakydavo, kad eina pasižmonėti, tai dabar – pasibūti svečiuose. Man jau 90 metų, tad per tą laiką spėjau tiek pasižmonėti, kad dabar jau niekur nebesinori.
Prierašai po nuotraukomis:
1. JUOZAS.
2. MINDAUGAS.
3. BIRUTĖ.
4. EGLĖ.
5. DEIMANTĖ ir EMILIJA.
6. ELENA.
7. AUDRONĖ.
8. AUDRONĖ.
9. JONAS.
A.Švelnos nuotraukos
