Karininko sodyba – įžymybė
Vakar Serbijoje prasidėjusiame Europos plaukimo čempionate mūsų šaliai pirmą kartą atstovauja neseniai Lietuvos pilietybę gavusi 20-metė amerikietė Justine Elizabeth Murdock.
Plaukikės šaknys iš mamos Audros pusės yra lietuviškos, kylančios iš Naivių kaimo Kupiškio rajone.
Jaunoji sportininkė yra karo pradžioje sovietų nužudyto Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės generalinio štabo karinės žvalgybos ir kontržvalgybos pulkininko Konstantino Dulksnio proproanūkė.
Naiviuose tebėra išlikusi aukšto karininko sodyba, prieš trejus metus ant namo pritvirtinta atminimo lenta.
Naiviuose visi keliai svečius veda čia.
Ilgus metus bijojo kalbėti
Lietuvai tarnavęs ir Kaune su žmona bei sūnumi gyvenęs karininkas K.Dulksnys tėvonijoje dažnai lankėsi, čia buvo įkūręs vieną moderniausių tuo laiku ūkių. Karo pradžioje sovietai jį suėmė ir sušaudė, žmona su sūnumi spėjo pasitraukti į Vakarus.
Už bendrystę su partizanais buvo kalinta ir karininko sesuo Adelė Dulksnytė.
Ilgus dešimtmečius apie K.Dulksnį mažai kas prisiminė. Nors Naiviuose tebebuvo išlikę Dulksnių namai, vietiniams kalbėti apie ankstesnius jų šeimininkus buvę pavojinga. Istorijos dulkės nupūstos prieš du dešimtmečius, kuomet bibliotekininkė Milda Levickienė ėmė rinkti medžiagą apie iš šių kraštų kilusius įžymius žmones.
Biblioteką išgelbėjo vieningas kaimas
Kaip Naiviai gyvena šiandien? Ar žino plaukikę, pasišovusią garsinti mūsų šalį, o kartu ir savo protėvių gimtinę?
„Aš jau pernai vasarą girdėjau apie plaukikę, ieškančią savo šaknų ir siekiančią gauti lietuvišką pasą“, – sako M.Levickienė.
Toji žinia buvo iš pirmų lūpų – K.Dulksnio palikuonių.
Jei taip nutiktų, kad ir pati plaukikė į Naivius atkaktų, bibliotekininkė mano, jog vietiniai gyventojai ją džiugiai sutiktų.
Tik jau nebebūtų proprosenelio amžininkų, galinčių daugiau papasakoti apie praeitį.
Kad kiek, ir ant bibliotekos durų jau kabėtų spyna.
„Naivių delegacija važiavo pas merą ir išsireikalavo, kad biblioteka liktų ir dirbtų kasdien. Ir kaimas savo darbuotoją pasiūlė“, – džiaugiasi šviesuoliais.
Vadino gražiai – Dulksnio dvaru
Istorinė sodyba stovi kaimo gale. Žvyrkelį nuo jos užstoja tanki eilė aukštų lazdynų. Po pat langais gausiai žydi balti ir tamsraudoniai bijūnai.
Erdvaus, kruopščiai nušienauto kiemo šone stovi medinė klėtelė, o arčiau namo ištempta vasarinė palapinė.
Mums besidairant iš daržo pareina ir namo šeimininkė Laima Spetilienė. Nė kiek nesistebi, kad svetimi sukiojasi jos valdoje, jau priprato.
Jos tėvų namai stovėjo šalia K.Dulksnio sodybos. Prisimena, kai buvo maža, senimas tą sodybą vadino Dulksnio dvaru.
Kolūkių laikais namas buvo paverstas daugiabučiu, jame buvo įkurdintas ir paštas.
Jauna L.Spetilienės šeima irgi gavo butą K.Dulksnio name, nes dirbo bendrovėje, kuriai tuo laiku statinys ir priklausė. Kai įsikraustė, name jau nebuvo likę jokių tikrųjų šeimininkų daiktų, viskas buvo išgrobstyta.
Pagyvėja suvažiavus anūkams
Nepriklausomybės metais, kai kolūkiai subyrėjo, iš šio namo gyventojai išsikraustė, liko tik jie. Kadangi K.Dulksnio palikuonys nepareiškė teisių į nuosavybę, L.Spetilienė turėjo teisę statinį privatizuoti.
Anot pašnekovės, kaimiško gyvenimo Naiviuose mažai likę, nei karvių, nei kiaulių čia niekas nebelaiko, daržo galelį turi tik dėl savo reikmių.
„Aš net vištų nebelaikau – lapės išneša, jų čia labai daug“, – tarsteli.
Naiviai gerokai pagyvėja, kai vaikams baigiasi mokslai. Tada pas senelius suvažiuoja miestiečiai anūkai, jos dukterų vaikai irgi čia būna dažnesni svečiai.
Įteikė saldainių dėžutę
„Pernai su kaimyne Gene Žilinskiene sėdėjom palapinėj, kai į kiemą įsuko mašina, išlipo moteris su vyru, ėmė viską fotografuoti. Tai buvo Dulksnio giminės iš Amerikos“, – pasakoja.
Dar vienas vyresnio amžiaus vyras iš automobilio nelipo, nes sunkiai vaikšto.
Atvykėliai užeiti į namo vidų nesiprašė, jie tik norėjo pavaikščioti po sodybos teritoriją, pasižvalgyti aplinkui. Sakė, kad svarbiausia yra pavaikščioti takeliais, kur kadaise žengė protėvių kojos, akimis aprėpti čionykštį kraštovaizdį.
Dar pasidžiaugė, kad aplinka labai gražiai prižiūrima, žydi gėlės.
Su amerikiečiais daugiau bendravo G.Žilinskienė. Iš jų ir išgirdo apie jauniausią giminės atžalą Justine Murdock, K.Dulksnio proanūkės Audros dukterį, siekiančią gauti Lietuvos pilietybę ir svajojančią Lietuvai atstovauti net olimpiadoje.
„Būtų labai smagu, jei toji mergina garsintų mūsų šalies vardą. Galėtume pasigirti, kad ji – mūsų“, – šypsosi pašnekovė.
Viešniai tikrai padarė įspūdį
Viešnia G.Žilinskienei sakė, kad net širdis suvirpėjo, kai įvažiuojant į kiemą ant namo pamatė atminimo lentą.
„Ji įsivaizdavo, kaip namas atrodo, turėjo jo senas fotografijas, bet nesitikėjo, kad kaimui toji sodyba svarbi, kad pagerbtas K.Dulksnio atminimas. Tas faktas jai buvo labai malonus“, – prisiminė pokalbį.
Viešniai moterys dar papasakojo, kad bibliotekoje saugoma ir apie karininką surinkta medžiaga. Amerikietė vis teiravosi, kaip ta medžiaga atsirado, kodėl kaimas K.Dulksnį įamžino? Jai sunku buvo patikėti, jog protėvių namai nesunykę ir tebegyvas tikrojo šeimininko atminimas.
Prieš išvažiuodama ji G.Žilinskienei užrašė savo telefono numerį ir elektroninį paštą, žadėjo net specialiai atskristi į kokią nors kaimo šventę.
Tykūs, bet jauni ir verslūs
„Amerikietė plaukikė iš mūsų krašto? Nežinojau. Kaip smagu, juk ir Naiviams nemenka garbė. Kaimas tykus, garsus vardas sujudintų ir mūsų vandenis“, – ir nustemba, ir apsidžiaugia Gintarė Končienė – naujoji Naivių bendruomenės pirmininkė.
Į reikalą ji žiūri praktiškai. Žinia apie kylančios sporto žvaigždės šaknis gal pasitarnaus ir kaimui. Gal smalsuoliams bus įdomu, kur gyveno plaukikės protėviai, ir Naivius užplūs turistai? Gal net atsiras norinčių čia investuoti?
Juk naiviečiai verslūs: ten traktoriukus ir žoliapjoves tvarko, ten buitinę techniką remontuoja, anas baldus gamina, o į daug metų kaime veikiantį autoservisą klientai važiuoja iš toli. Dar yra braškynas, ekologiškas vištų ūkis, laidojimo paslaugų įmonė, pieninė.
Naiviai sparčiai jaunėja, per trejus metus atsikraustė net keli naujakuriai, o paeiliui kas mėnesį net trijuose kiemuose sukrykštė naujagimiai.
G.Končienė, įskaičiuodama ir savo, rodo pora gretimų namų: per visus juose auga net 10 vaikų. Net 4 vaikus augina Sandra Karaliūnaitė.
Gera širdis gaili skriaudžiamų
Stabtelime prie namo, kur už ūkinuko matyti vištų aptvaras. Toks vaizdas kaime vienintelis. Šeimininkė Aušra Zulonienė maloniai kviečia į pilną naminių gyvulių kiemą.
„Visi čia gyvenam draugiškai, niekas nieko neskriaudžia“, – tikina moteris ir vardija, kaip keturkojai čia atkako: vilkšunė paimta nuo gatvės, kudlius išvaduotas iš blogo žmogaus rankų, o mažąjį šunelį šeimininkas kėsinosi nušauti.
„Pamačiau, kaip vaiko po kiemą su basliu, širdis neatlaikė, nuėjau ir pasiėmiau“, – sako.
Naivių bendruomenės namuose neseniai atidaryta atiduotuvė.
„Mums svarbu ir apie kitus pagalvoti“, – sako moterys.
Nebereikalingus, bet dar gerus daiktus sunešė ne tik naiviečiai, bet ir kupiškėnai. Bėda ta, kad nešti tai neša visi, o pasiimti beveik nėra kam – visi visko turi arba nedrįsta.
Sukviečia kartą per mėnesį
Popietę biblioteka netuščia, knygas renkasi suaugusieji.
Naujoji bibliotekininkė Daiva Tviskuvienė tikina: „Laikausi Levickienės paliktos tvarkos, pas senus skaitytojus važiuoju į namus, žmonėms šito labai reikia.“
Ji vietinė, pažįsta kiekvieno kiemo gyventojus, gerai žino visų skaitytojų nuotaikas ir pomėgius.
„Stengiuosi bent kartą per mėnesį žmones suburti, sukviesti į renginį bibliotekoje. Jaunimui gal nelabai norisi, bet vyresniems to tikrai reikia. Yra kas sunkiai vaikšto, niekur nebeišvažiuoja, o bendrystės nori, reikia pasibuvimų“, – pasakoja.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Buvusioje Naivių kaimo mokykloje dabar veikia biblioteka ir bendruomenių namai.
2. Biblioteka – pagrindinis kultūros židinys Naiviuose, D.Tviskuvienė kaimo gyventojus periodiškai sukviečia į renginius.
3. S.Karaliūnaitė (kairėje) ir G.Končienė tikino, kad kaimas jaunėja, o ir pačios augina po kelis vaikus.
4. Prieš trejus metus ant namo buvo pritvirtinta atminimo lenta.
5. Du šimtmečius gyvuojantys Naiviai neabejingi istorinei praeičiai ir nori būti šviesūs, nesutiko likti be bibliotekos, be bendruomenės susiėjimų.
6. A.Zulonienei buvo džiugu girdėti, kad amerikietės sportininkės šaknys yra jų kaime.
7. Istorinio namo savininkė L.Spetilienė pernai bendravo su iš Amerikos atskridusiais karininko palikuonimis.
8. Šiuo per kaimą einančiu žvyrkeliu ir svečiai iš užjūrio riedėjo į savo protėvio V.Dulksnio išlikusią sodybą.
9. Gražaus kiemo šeimininkas yra žinomas automobilių meistras Linas Pajuodis, o augalais rūpinasi žmona Vida.
10. Naivių kaimo vaizdą labai pagražina su išmone ir skoniu iš įvairiausių augalų sukomponuoti gėlynai.
A.Švelnos nuotraukos
