Be žmogaus – tik metalo krūva
Į klausimą, ar technologijos valdo mus ar mes technologijas, Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto mokslo prodekanė, mokslų daktarė Olga Strikulienė turi vieną atsakymą: mes jas.
„Savo studentams sakau, kad be žmogaus indėlio, be jo proto ir iš moderniausių įrenginių liktų tik metalo krūva. Bet koks įrenginys vertas tiek, kiek vertas žmogus, su jomis dirbantis“, – sako mokslų daktarė.
Anot jos, ko paprašome iš kompiuterio, tą jis ir duoda. Jau kitas klausimas, ar mokame paprašyti, ar teisingai suformuluojame užklausą.
„Jei paklausite kiek kitaip – ar mes kuriame technologijas, ar jos mus, vienareikšmiško atsakymo neturėčiau. Mes, kaip vartotojai, labai stipriai pasikeičiame naudodami vis modernesnius įrenginius“, – aiškina pašnekovė.
Tenka greitai prisitaikyti
Mokslininkė primena gyvenimą pandemijos ir karantinų sąlygomis, kai žmonijai teko labai skubiai mokytis naujovių, pandemija davė postūmį tobulėti.
„Timsai ir zoomai – bendravimo ir darbo platformos, kurias naudojant gali dalytis informacija, buvo sukurtos jau anksčiau, bet per pandemiją jas turėjome labai greitai perprasti ir pritaikyti gyvenime“, – aiškina pašnekovė.
Pasak mokslininkės, pastaraisiais dešimtmečiais tokių postūmių nutinka nuolat. Kai atsirado mobilieji telefonai, buvo didelė naujovė, reikėjo mokytis jais naudotis, o pasirodžius išmaniesiems telefonams vėl reikėjo mokytis su jais „susikalbėti“. Taip nauji išradimai paprastus žmones stūmė pirmyn, vertė jų protą prisitaikyti prie naujovių.
„Jau ne naujiena gausybė išmaniųjų buities daiktų, jie palengvina gyvenimą, bet turim išmokti jais naudotis“, – aiškina mokslininkė.
Pasak jos, prognozuojama, kad iki 2025 metų išaugs įvairių duomenų kiekiai ir žmonija privalės išmokti tuos duomenis apdoroti –struktūrizuoti bei filtruoti.
„Tai vėl bus iššūkis žmonėms, to technologijos mus ir moko, tokiu būdu kuria išmanius vartotojus“, – sako pašnekovė.
Ruošiasi rimtam renginiui
Iš pradžių su O.Strikuliene kalbamės jos kabinete. Ant stalo – tik darbo kompiuteris, o spintose šūsnys dokumentų. Mokslo prodekanė yra atsakinga už fakulteto mokslinę veiklą, tad šį tą apie tai paaiškina.
Fakultete po vienu stogu sutelpa ir socialinių, ir technologinių mokslų atstovai. Vieni dėstytojai dirba vadybos srityje, atlieka su rinkos analize susijusius tyrimus. Kitų dėstytojų moksliniai tyrimai susiję su elektronika, robotikos ir mechatronikos sritimis.
Pastarieji gauna užsakymų iš įvairių įmonių. Užsakomieji darbai susiję su įmonių mazgų automatizavimu.
Fakultetas jau dabar ruošiasi svarbiam kitų metų renginiui – 4-ajam tarptautiniam mokslo forumui. Į jį atvyks partneriai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Turkijos.
„Stengiamės suburti mokslininkus, suvesti juos su verslo atstovais ir mūsų studentais. Tokiu būdu garsiname Panevėžį tarptautiniame kontekste“, – džiaugiasi pašnekovė.
Šalia robotų – ir Kalėdų Senelis
Po šio pokalbio veriame laboratorijų duris, o ten – mokymams skirti stacionarūs ir mobilieji robotai.
Pernai, prasidėjus karantinui, kai nutrūko kontaktinis mokymasis, net ir laboratoriniai darbai vyko internetu. Technologijų mokslams tai buvo iššūkis.
„Šiais laikais yra stimuliatorių – viską gali rodyti virtualioje erdvėje, bet visai kitas dalykas, kai realiai gali pats imti ir padaryti. O kada geriausiai išmoksti? Kai kitam šalia esančiam papasakoji ir parodai. Nuotolinis mokymas tai buvo atėmęs“, – sako mokslininkė.
Mobiliųjų robotų laboratorijoje matyti ir Kalėdų Senelio apdarais aptaisytas įrenginys.
Dėstytoja šypsodamasi pasakoja, kad tai ankstesnių metų studentų kūrinys, specialiai sukonstruotas šventei. Robotas važinėjo fakulteto kiemelyje, pasitikdavo kiekvieną prie įėjimo ir vaišino saldainiais.
Ir ligoniui vaistus atveža
Greta raudonšvarkio roboto stovi keistas transportas, ant kurio visų ratų pritaisyti mediniai kūgiai, kito labai keistos padangos.
„Kai studentai mokosi programuoti, jiems tenka išsiaiškinti, kaip robotas judės skirtingu gruntu, priklausomai nuo ratų formos ir protektorių“, – paaiškina dėstytoja.
Stacionarių robotų laboratorijoje matyti keletas spalvotų įrenginių, kai kurie sustatyti poromis. Čia mokomasi valdyti du bendradarbiaujančius robotus, kai vienas kažką padeda ant panelio, kitas pakelia. Tokie naudojami pramonėje.
Stacionarūs robotai gamyboje „įdarbinami“ prie rutininių darbų: sulituoti, suvirinti, perkelti detales.
„Mobilūs robotai gali būti pritaikyti automatizuotame sandėlyje prekėms pervežti. Technologijomis garsėjančioje Japonijoje mobilūs robotai jau atlieka daug atsakingesnius darbus, pavyzdžiui, ligoniui atveža vaistus“, – mokslininkė sako, kad kas vakar buvo naujovė, greit gali tapti įprasta.
Naujame pasaulyje reikės kitokio žmogaus
O.Strikulienė čia pat patikslina, jog KTU Panevėžio fakultetas robotų įmonėms negamina.
„Įmonėms mes padedame jau turimus robotus adaptuoti. Arba jei automatizuojama visa gamybos sistema, mūsų dėstytojai parenka reikiamus jutiklius, valdiklius, robotus ir suprogramuoja sistemą“, – paaiškina ji.
Pandemija davė postūmį vystytis dirbtinio intelekto sistemoms. Ypač sparčiai tobulėja termo- ir vaizdo įranga, naudojama žmogui skenuoti ir temperatūrai matuoti.
Tradiciniam transportui ant kulnų lipa elektromobiliai ir toji sritis bus itin sparčiai vystoma.
„Ateitį matau dirbtiniame intelekte ir robotizavime, bet būtina akcentuoti, kad naujame pasaulyje bus reikalingi visiškai kitokie žmonės. Tokie, kurie naują įrangą galės ne tik eksploatuoti, bet ir aptarnauti“, – taip ji paneigia mitą, jog žmonės per robotus neteks darbo.
Anaiptol, kaip tik reikės išmaniąsias technologijas prižiūrinčio išmanaus personalo. Mite tiesos tik tiek, kad žmogus bus išvaduotas nuo sunkaus fizinio ir nuobodaus rutininio darbo.
„Žmogus kūrėjas bus reikalingas visada, joks dirbtinis intelektas jo nepakeis“, – įsitikinusi mokslininkė.
Gilinosi vien į robotiką
O.Strikulienė – gryna panevėžietė.
Baigusi „Vilties“ vidurinę mokyklą ji nenorėjo palikti gimtojo miesto, įstojo į vienintelę čia esančią aukštąją mokyklą mokytis automatikos ir valdymo.
„Aš struktūrinio, algoritminio mąstymo žmogus, kaifavau, kai reikėjo skaičiuoti“, – prisimena ir labai džiaugiasi pasirinkta specialybe.
Magistro studijų baigiamajam darbui ji pasirinko robotikos sritį. Tai profesorius Vytenis Sinkevičius pasiūlė jai į robotiką labiau pasigilinti.
„Mano darbas buvo tirti, kaip gestais galima valdyti robotus, pasiekėme labai gerų rezultatų, tada gavau kvietimą į doktorantūrą Kaune, Automatikos katedroje. Parašiau darbą apie mobilių robotų navigaciją, apsigyniau daktaro laipsnį“, – pasakoja taip, tarsi visa tai pasiekti būtų buvę lengva.
Bet pripažįsta – triūso ir kantrybės reikėjo.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Stacionarių robotų laboratorijoje kai kurie įrenginiai stovi poromis, jie užprogramuoti komandiniam darbui.
2. Rimtų dalykų besimokantys studentai susikūrė ir pramogą – robotą Kalėdų Senelį.
3. Mokantis programuoti tenka sukurtą robotą „apauti“ ir medžio kūgiais pakaustytais ratais.
5. O.Strikulienė po doktorantūros studijų sugrįžo dirbti į universitetą, kuriame mokėsi.
6. O.Strikulienė yra už mokslinę veiklą atsakinga fakulteto prodekanė.
A.Švelnos nuotraukos
