Spektaklis patreniravo
Į Panevėžio bendruomenių rūmus šiuo metu galima patekti tik su galimybių pasu.
Kaip veikia nauja tvarka, panevėžiečiai išbandė rinkdamiesi į Rolando Kazlo režisuotą spektaklį „Pasivaikščiojimas“.
Dėl dokumentų tikrinimo spektaklis prasidėjo 10 minučių vėliau.
„Čia buvo mūsų pirma rimta treniruotė“, – sakė kultūros centro direktorė Sandra Myškienė. Per tą treniruotę ir paaiškėjo, kaip teks toliau dirbti.
Anot vadovės, centro lankytojų aptarnavimas dabar sudėtingesnis, vietoj vienos bilietus tikrinančios administratorės dabar prireikė 4 darbuotojų. Anksčiau renginiai vienu metu galėjo vykti trijose rūmų salėse, dabar to nebebus, keli renginiai iš karto nevyks.
Tačiau tai vis tiek prošvaistė. Po ilgos pertraukos, kai masiniai renginiai uždarose patalpose negalėjo vykti, Bendruomenių rūmai pagaliau atsigauna.
Atvyks daug ir iš visur
„Džiaugiamės, kad veikla prasidėjo, kad gyvenimas normalizuojasi“, – sako rūmų vadovė.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatė gražiausias operų arijas su mecosopranu Ieva Prudnikovaite ir baritonu Romanu Kudšovasria.
Vilniečiai atvežė komediją „Gal magnio trūksta?“, spalio pradžioje vyko Ovidijaus Vyšniausko koncertas, šiandien – muzikinis spektaklis „Mažvydas“ su Vladu Bagdonu ir ansambliu „Lietuva“. Humoro mėgėjai sulauks ir Juozo Erlicko. Spalio 20-ąją čia koncertuos Katažina Zvonkuvienė, po jos – Vido Bareikio akustinio turo koncertas „Po viena kauke“. Tai visa atvežtinė mūzų kakafonija.
Senjorai repetavo per nuotolį
Bendruomenių rūmuose gausu ir vietinės kultūrinės veiklos. Po rūmų stogu veikia gausybė kolektyvų.
Gal karantinai daug ką nubarstė? Gal šokėjai neberepetuoja, kapelos nebegroja, choristai nutilo?
„Oi, ką jūs!“ – juokiasi direktorė.
Ji patikina, kad karantinų metu visi repetavo nuotoliniu būdu, su vadovais jungėsi per zoom platformą.
„Aktyviausiai reiškėsi senjorai. Tiems, kurie nelabai draugauja su kompiuteriais, anūkai padėjo prisijungti“, – sako pašnekovė.
Senjorų kolektyvų yra net trys: „Gija“, „Linas“ ir „Sidabra“, kiek-viename po 24 narius.
„Senjorai labai iniciatyvūs, daug važinėja koncertuoti, dalyvauja festivaliuose. Su didžiausiu entuziazmu dalyvavo nuotolinėse repeticijose, o dabar, kai jau galima su galimybių pasais gyvai rinktis, sako norintys kuo greičiau ateiti, susiburti, kartu būti, bendrauti, kitaip sakant, nori gyventi“, – pasakoja S.Myškienė.
Smūgis buvo skaudus
Tačiau pandemija pažymėjo ir rūmus. Vyriausieji kolektyvų nariai pernai spalį pirmieji pajuto koronos kirtį. Po spalio mėnesį surengto festivalio kultūros centras tapo kovido užkrato židiniu, susirgo daug darbuotojų ir kolektyvų narių.
„Vieni sirgo sunkiau, kiti lengviau, treti be simptomų. Deja, korona pasiglemžė ir dvi gyvybes“, – direktorė prisimena kraupų metą.
Pasak jos, užtat dabar net 88 procentai rūmų darbuotojų turi galimybių pasus: yra arba vakcinuoti, arba persirgę. Tie keli, kitaip galvojantys, į darbą vaikšto nuolat testuodamiesi.
Visi kolektyvų vadovai dirba su galimybių pasais, jie atsakingi už dalyvius, tikrina, kad šie turėtų reikiamą dokumentą.
„Pora žmonių dėl kitokio požiūrio atsisakė veiklos, šiuo metu repeticijų nelanko“, – pasakoja vadovė.
Per miesto gimtadienį – naujo choreografo krikštas
„Kolektyvai atsinaujina, seni vadovai ruošia sau pamainą“, – patikina S.Myškienė.
Vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“ ilgametė vadovė Zita Rimkuvienė kolektyvo vairą jau perdavė naujam vadovui – iš Klaipėdos atvykusiam 23 metų choreografui Justui Nagrockiui.
„Z.Rimkuvienė niekur neišėjo, liko su kitais kolektyvais ir naujokui dar padeda. Per miesto gimtadienį buvo Justo krikštas, choreografas prisistatė panevėžiečiams, tris dešimtmečius gyvuojanti „Grandinėlė“ koncertavo jau jo vadovaujama“, – primena vadovė.
Z.Rimkuvienė pasiliko du kolektyvus – „Liną“ ir „Miestelėnus“, abu juos pati kadaise įkūrė ir ilgus metus puoselėjo.
„Miestelėnai“ yra retro šokių grupė, ji visoje šalyje labai populiari, nuolat kviečiama koncertuoti ir į užsienį. Toji grupė iš visų kultūros centre veikiančių kolektyvų su savo koncertais yra aplankiusi daugiausiai pasaulio šalių.
Šokančios medikės net sprogdino internetą
Nuo spalio – dar vieno jauno specialisto startas, folkloro kolektyvui „Pulkelis“ pradės vadovauti mokslus baigęs ir į savo gimtąjį miestą grįžęs choreografas Alpas Mulevičius.
Jis „Pulkelyje“ šalia senojo dalyvių branduolio buria jaunimo ir vaikų grupę.
Kolektyvo išskirtinumas – autentiškos aukštaitiškos sutartinės.
Liaudiškų šokių grupėje „Austėja“ yra susibūręs dirbantis jaunimas. „Verdenė“ irgi šoka tautinius šokius, bet ji kitoniška, nes vadovas Vytautas Murauskas stato ir daug kitų tautų šokių, ypač latviškų.
Linijinių šokių grupė „Saulėgrąža“, kurioje šoka daug medikių, šiemet sprogdino internetą. Per karantiną moterys sušoko žaibiškai išpopuliarėjusį „Jaruzalem“ – filmuotą medžiagą įdėjus į Yotube, buvo sulaukta tūkstančių peržiūrų.
Po kultūros centro stogu dainuojančių kolektyvų kiek mažiau: choras „Čiūto“ ir vokalinis ansamblis „Smiltelė“.
Išmokę piešti čia pat rengia ir parodas
„Dabar visiems didžiulis darbymetis, iki gruodžio galo mūsų kultūros centre vyks net 4 tautinio meno festivaliai: dainų, liaudies šokių, folkloro ir senjorų šokių“, – džiaugiasi S.Myškienė.
Šiuo metu visi, pasak pašnekovės, repetuoja išsijuosę, nes festivaliai bus respublikiniai.
Ne visi kultūros centro kolektyvai susikoncentravę į liaudies menus. Štai vaikų šokių grupėje „Pagrandukas“ ugdomos balerinos, teatro studijoje „Rampa“ jaunimas susipažįsta su scenos menu, dailės studijoje „Spalvų ratas“ suaugusieji mokosi piešti, vėliau čia pat, rūmų erdvėse, rengia savo kūrybos parodas.
Dar kultūros centre gyvuoja vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestras.
„Yra ir savanoriškos veiklos grupių. Jų vadovai kultūros centre neturi etatų, dirba be atlygio, bet puikiausiai sukasi – trys kapelos ir gitaros studija veikia. Mes jiems suteikiame patalpas, aprūpiname transportu, o jie vyksta į koncertus atstovauti kultūros centrui, dalyvauja mūsų renginiuose“, – pristato pašnekovė.
Tik vienu metu krypo į komerciją
S.Myškienės manymu, kultūros centras savo veiklomis su kaupu pateisina paskirtį, tačiau ar galima jį vadinti menų centru suabejoja. Bendruomenių rūmai niekada nebuvo užsibrėžę savo veiklas išgryninti iki vien profesionaliojo meno rodymo. Panevėžiečiams reikia įvairovės: vieniems patinka opera, kitiems miuziklas, vieni nori klausyti simfoninio orkestro, kitiems duok trankios kapelų muzikos.
S.Myškienė primena, kad vienu metu Bendruomenių rūmai labiau linko į verslo kryptį, tą rodo ir anuometis įstaigos pavadinimas „Ekrano kultūros ir komercijos centras“.
Dabar, pasak jos, rūmai yra aukščiausios kategorijos kultūros centras, apimantis daugybę kultūrinių veiklų, tarnaujantis gausybei mūzų.
Prierašai po nuotraukomis:
1. S.Myškienė džiaugiasi, kad per pandemiją apmirusi įvairių kolektyvų veikla atsigauna.
2. Meno vadovės Dalios Gaspariūnienės vadovaujamas mišrus choras jau vėl intensyviai repetuoja, ruošiasi rudeniniam festivaliui.
3. Legendinės „Grandinėlės“ jaunieji šokėjai nekantriai laukia repeticijos, nes vėl teks koncertuoti.
A.Švelnos nuotraukos
