Lietuva ją visa siela palaiko tame tikėjime. Todėl Vyšyvankos diena pas mus buvo minima taip pat entuziastingai ir smarkiai kaip ir kariaujančiame krašte.
Panevėžyje, kaip jau tapo įprasta, šiai šventei toną davė Lėlių vežimo teatre dirbantys ukrainiečiai menininkai. Jie jau puikiai kalba lietuviškai ir sugeba užmegzti ryšį su visais dalyviais.
Laisvės aikštėje praeivius jie pasitiko pasipuošę vyšyvankomis – įvairiausiais raštais ir įvairiausiomis spalvomis siuvinėtomis palaidinėmis. Žiūrovų minioje irgi buvo pasipuošusių vyšyvankomis, tarp jų ir „Lietuvos ryto“ televizijos reporterė Zina Paškevičienė.
„Dėkojame, Lietuva!“ – kartojo ukrainiečiai ir džiaugėsi jaučiantys visų palaikymą: – Jaučiame, visas pasaulis su mumis, o tai teikia mums jėgų kovoti!“
Teatro aktoriai patikino, kad vyšyvanka yra ypatingas, sakralinis drabužis – juo apsirengęs jauti vienybę su protėviais, tvirtesnį tikėjimą, jėgų antplūdį. Ir tėvynės negali pamiršti – atrodo, tarsi ten ir dabar būtum.
Ukrainietės merginos žaismingai pasakojo apie palaidinių ir siuvinėjimo raštų spalvas, nes jie daug prasmių turi. Kiekvienas regionas irgi kuria savo raštus – smulkius ir stambesnius, gėlėtus ir ornamentuotus.
Pasakodama apie tai, kad tamsios palaidinės reiškia brandumą ir dėvimos vyresnių moterų, viena jaunutė aktorė susizgribo, kad pati tokia apsirengusi.
„Oi, čia ne apie mane, aš tikrai dar planuoju turėti vaikų!“ – linksmai pasitaisė.
Kita ukrainietė buvo pasidabinusi ir gėlių vainiku, ir savo proproprosenelės koralų vėriniu. Jos palaidinės raštų spalvos buvo daugiau raudono atspalvio, o tai reiškė meilės, kovos siekį.
Balta reiškia nekaltybę, švarumą, mėlyna – moters energiją. Tądien chaki spalvos vyšyvanka apsirėdęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai norėjo pademonstruoti, kad tai – kario, kariuomenės spalva.
Vyšyvankos menas pasiekė dabartį iš XI amžiaus. Tada išties buvo tikima, kad šie raštais marginti drabužiai turi antgamtinių jėgų, saugo nuo blogųjų jėgų.
Prieš 16 metų Kijevo studentai sumanė atgaivinti vyšyvanką. Tai turėjo suvienyti tautiečius visame pasaulyje. Akcija taip pasisekė, kad jos niekas nebepamiršo, o skaudūs išbandymai dar labiau įtvirtino šį meną kaip Ukrainos nacionalinę vertybę – tikrą tautos, valstybės vienytoją.
