Dainuojančių nėra, bet šventiška
Panevėžio dailės galerijoje visam mėnesiui apsigyveno gausybė liaudies meistrų kūrinių. Šioji Panevėžio krašto tautodailės paroda skirta ypatingai progai – Dainų šventės 100-mečiui.
„Šokančių, dainuojančių ar muzikuojančių žmogelių specialiai niekas nekūrė, kertinė tematika tautodailėje susijusi su tradicijomis, tautos pasaulėjauta, buitimi, papročiais, tokio tęstinumo ir laikomės“, – sakė šalies Tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos vadovė Audronė Virbalienė.
Visgi bendras ekspozicijos vaizdas su užuominomis į šventę: daug džiaugsmingų spalvų keramikoje, akiai malonių siužetų tapybos darbuose, tekstilės kūriniai irgi pavasariškai žaismingi, medžio drožiniai solidūs turiniu.
O jau sodų įvairovė žadą atima, nė nepagalvotum, jog tokias formas įmanoma iš plonytėlio šiaudo sunarstyti. Mažieji sodeliai – tartum juvelyro darbas.
Juostos ir sodai – pakylėti
Sodų rišimo tradicija pernai įtraukta į UNESCO nematerialujį paveldą, tad pasaulio sąrangą simbolizuojančios šiaudinės konstrukcijos tarsi iš naujo atėjo į madą. Sodais ir interjerus imta puošti, ir norinčiųjų pasimokyti juos rišti daugėja.
Nuo visokiausių spalvų juostų sunku žvilgsnį atplėšti.
Rištines juostas labai populiarina Panevėžio kraštotyros muziejus, jo kartu su Nacionaliniu muziejumi parengtos juostų parodos keliauja po visą Lietuvą.
Toji sklaida davė vaisių.
„Ne visada būdavo iš ko pasirinkti, o ir rišėjas turėjom vos kelias, šiemet ir autorių sočiai, ir kūrinių pakankamai“, – džiaugėsi vadovė.
Liūdna, kad nėra kam perduoti
Liūdniau dėl audimo. Beveik nebelikę meistrių, gebančių austi. Panevėžio tautodailininkų bendrijoje tėra dvi audėjos iš Anykščių ir Pasvalio. Šiai parodai eksponatą – tautinius drabužius – išaudė tik pasvalietė. Ji dirba kitą darbą, tad audimui laiko turi labai mažai.
„Pažįstama moteris audimo stakles sukūreno, nes nerado kam atiduoti“, – atsidūsta pašnekovė.
Mažoka ir kalvystės kūrinių. Patirtį sukaupę kalviai mielai ją perduotų jaunimui, bet neatsiranda mokinių. Liūdna, kai nėra kam savo amato palikti, bet tokios šiandienos realijos.
Laimė, kad jau 34 metus rengiamos Aukštaitijos tautodailės parodos nuolat sulaukia žiūrovų dėmesio.
„Viliuosi, kad šiųmetė paroda paskatins domėtis tautodailės istorija, pajausti jos vertę šiuolaikiniame gyvenime, o gal kam sužadins ir norą patiems ką sukurti“, – kalbėjo A.Virbalienė.
Atsiuntė ir iš užsienio
Parodoje 223 autoriai iš Biržų, Anykščių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Panevėžio ir Ukmergės eksponuoja 794 kūrinius.
Ilgamečiai tautodailininkai sugeba nustebinti, nenutoldami nuo liaudies meno tradicijų į savo kūrybą įterpia naujovių.
„Kupiškėnas akmentašys Vytautas Jasinskas ėmė tapyti, Laima Dzigaitė į žolynų grafiką įkomponavo savo giminės austo rankšluosčio gabalėlį, o panevėžiečio Juliaus Kuodžio iš vientiso medžio gabalo visą žiemą drožtas gyvybės medis išvis žadą atima“, – gyrė meistrų fantaziją.
Maloniai nustebino ir tekstilininkė Regina Baltrūnienė iš Kupiškio. Moteris jau kadaise gyvena užsienyje, bet iš tautodailininkų gretų neišstojo ir parodoms kasmet atsiunčia ką nors iš naujausios savo kūrybos. Šiemet atsiuntė iš vilnos nuveltą aguonomis puoštą pavasarinį apdarą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Rokiškietės Rasos Čypaitės gamtos motyvais dekoruotos langinės.
2. Birutės Račinskienės nutapytas paveikslas – Panevėžio autobusų stotis.
3. Eduardo Tito medžio drožiniai su valstiečiu ir šv. Izidoriu.
4. Giedriaus Mikalkevičiaus drobės – skaidrių spalvų.
5. Juliaus Kuodžio iš vientiso medžio gabalo išdrožtas „Gyvybės medis“.
6. Pasvalietė Palmira Venslovienė parodai išaudė tautinį kostiumą.
7. Akmens meistras Vytautas Jasinskas iš Kupiškio puikiai valdo ir teptuką.
8. Romualda Zoltnerienė nutapė nuotaikingą vaizdelį „Gaiva“.
9. Anykštėnės Astos Medinienės veltos šlepetės.
10. Valentina Stanevičienė pateikė siuvinėtų diržų kolekciją.
11. Parodos lankytojos grožėjosi subtiliais keramikos meistrų kūriniais: įvairiomis vazomis, dekoruotomis lėkštėmis, skulptūrėlėmis.
A.Švelnos nuotraukos
