Netikėtai gausūs pulkai
Kai susirengėme paekskursuoti po Panevėžio pramonės milžinų teritorijas, svarstėme, kad gal būsime vienintelės tos ekskursijos dalyvės. Vasara, visi traukia į paplūdimius, o ne suka į senus, nepatrauklius akiai cementinius gigantus.
Vis dėlto apsirikome.
Į pasivaikščiojimą po pramoninį miesto rajoną, klausant įdomių gido pasakojimų, ir šeštadienį, ir sekmadienį susirinko kelios dešimtys dalyvių – nuo jaunimo su vaikais ir šunimis iki garbaus amžiaus panevėžiečių, kuriems patiems kadaise teko šiose įmonėse dirbti.
Gidas buvo ne panevėžietis, o vilnietis – netradicinių ekskursijų „Gatvės gyvos“ organizatorius Albertas Kazlauskas.
Raudonplyčiai – gražūs
Su dalyviais ekskursijos vadovas pasilabino prie raudonplyčio Panevėžio cukraus fabriko administracinio pastato Įmonių gatvėje.
Prieškarinėje Lietuvoje siekiant rinką aprūpinti vietoje pagamintu, todėl pigesniu nei eksportuojamas, cukrumi, buvo pastatyti trys fabrikai jam gaminti.
Panevėžio cukraus fabrikas buvo pastatytas paskutinis iš tų trijų, 1940 metais. Architekto Arno Funko suprojektuoti pastatai buvo ne tik funkcionalūs, bet ir gražūs, o pats fabrikas keliolika metų buvo stambiausia Panevėžio įmonė.
Pasak gido A.Kazlausko, Panevėžio cukraus fabrikas turėjo savo valgyklą, klubą, biblioteką, o septintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje įsigijo net ir elektronikos stebuklą – antrąjį mieste televizorių.
Stūkso ir „dangoraižis“
Nuo šio fabriko ekskursijos dalyviai pėsčiomis keliavo prie buvusios „Malsenos“ (dabar „Roquette Amilina“) teritorijos. Kadangi žemės aplink Panevėžį buvo derlingos, o per miestą jau 1875 metais nutiestas geležinkelis leido patogiai gabenti krovinius, dar 19-ajame amžiuje čia buvo įkurtas modernus pramoninis malūnas. Jame miltais virtę grūdai geležinkeliu iškeliaudavo į Rygą, Liepoją, Varšuvą, Peterburgą ir Maskvą.
Didelėje ir naujų pastatų pilnoje dabartinės bendrovės „Roquette Amilina“ teritorijoje iki šiol garbingai stūkso ir kadaise pirmuoju Panevėžio dangoraižiu tapęs gelžbetoninis malūno pastatas – elevatorius. Dabar jis savo aukščiu jau nusileidžia aplinkiniams pastatams.
Toliau – pėsčiųjų takais
Pėsčiųjų išmintais takais kirtę nebeveikiančią Panevėžio siauruko geležinkelio atšaką, ekskursijos dalyviai netrukus pasiekė dabartinę bendrovę „Panevėžio stiklas“, anksčiau vadintą Panevėžio stiklo fabriku.
Pastarasis buvo pradėtas statyti 1961 metais. Panevėžyje pagaminti stiklo gaminiai – nuo paprasčiausio langų stiklo iki stiklo blokelių ar stiklūno (statybose naudojama medžiaga iš stiklo dūženų) – soviet-
mečiu buvo eksportuojami net į Jordaniją, Tunisą ir Egiptą.
Butelio apačioje – žymė
A.Kazlauskas paaiškino, kaip atpažinti stiklo butelius, kurie iki šiol gaminami šioje bendrovėje, ir ekskursijos dalyviams per rankas pasiuntė pasižiūrėti butelį, kurio dugne yra įspaustas stiklo blokelį simbolizuojantis kvadratas su raidėmis PS.
Greta „Panevėžio stiklo“ įsikūrusi buvusi Panevėžio autokompresorių gamykla (vėliau – „Aurida“). Kadaise tai buvo didžiulė sovietinė įmonė, gaminusi autokompresorius, pompas ir net iš ketaus lietas keptuves.
Iki šiol netoli Pramonės gatvės stūkso 11 aukštų administracinis gamyklos pastatas, iškilęs1969 metais. Retas kuris panevėžietis šeimoje ar tarp draugų neturėjo šios gamyklos darbuotojų.
Net krepšys kūdikiui
Maždaug pustrečios valandos trukusi ekskursija baigėsi Tiekimo gatvėje.
Pavadinimą ši gatvė gavo neatsitiktinai – čia sovietmečiu buvo įsikūrusios tiekimo bazės, o jose buvo sandėliuojamos pačios įvairiausios prekės.
Vieno pastato rūsyje yra puikiai išsilaikiusi slėptuvė, sovietmečiu įrengta slėptis kilus atominiam karui.
Ekskursijos dalyviai turėjo progą joje apsilankyti, apžiūrėti iki šiol ant sienų kabančius plakatus, rusų kalba skelbiančius, kaip elgtis karo atveju ar susižeidus, pasklidus radiacijai ir pan.
Pasak gido, skirtingai nei daugelis Lietuvoje įrengtų slėptuvių, ši nebuvo išdraskyta, dar veikia net elektrinė vėdinimo ir filtravimo sistema. Čia taip pat yra likę rusiškų dujokaukių ir net dažnam nematytas krepšys kūdikiui, skirtas mažyliams gabenti pasklidus radiacijai ar panaudojus cheminį ginklą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Legendine siauruko atšaka ekskursantai keliavo prie Stiklo fabriko.
2. Atominėje slėptuvėje įrengta oro filtravimo sistema veikia iki šiol.
3. Ekskursijos vadovo A.Kazlausko rankose – sovietinis transportavimo krepšys kūdikiams, neva turėjęs apsaugoti juos nuo radiacijos ar cheminio ginklo.
4. Buvusio malūno vietoje dabar veikia įmonė „Roquette Amilina“.
5. Ekskursijos maršrutas vedė ir pro Panevėžio stiklo fabriką.
6. Ekskursantai nemažai įdomių faktų sužinojo ir apie vieną didžiausių sovietmečiu veikusią autokompresorių gamyklą, vėliau pavadintą „Aurida“.
V.Saulienės nuotraukos
