Per dūmų tumulus – į kojų ir rankų mišką
Ar tikrai patogu gyventi monotoniškai patogų gyvenimą, kur nėra kitoniškumų ir kitokių nei įprasta žmonių? Kas nutiks, jei vienas drąsuolis iškiš galvą iš urvo ir pažiūrės į šviesą? Kam reikalingi svajokliai ir kaip gyventume be fantazuotojų?
Atsakymai į šiuos klausimus keistais pavidalais atskries iš teatro „Menas“ scenos. Čia – premjera „Kichotas stebuklų šalyje“ pagal klasiką – pasaulyje geriausiu literatūros kūriniu įvertintą Migelio de Servanteso „Don Kichotą“.
Įpratusiuosius prie scenos klasikos premjera gali išversti iš koto. Kvapą visa to žodžio prasme užima dūmų užsklanda, kolektyvinis kalbėjimas,virstantis čaižiu riksmu, tamsą skrodžiančios spalvos, rankų ir kojų miškas, keisti sceniniai kostiumai.
Ir visas tas vaidybiniu triukšmu prisodrintas chaosas neša žinią apie keistuolius svajoklius, nerealybės tikrovėje ieškotojus.
Duoklė nuotykių dvasiai
Spektaklį statė kūrybinė komanda iš Vokietijos. Režisierius Nikolas Darnstadt, kompozitorius Lukas Darnstadt ir scenografė bei kostiumų dailininkė Daniela Zorrozua yra berlyniečiai, o vaidina mūsų teatro aktorės Dovilė Klementjeva, Kotryna Chruškova, Radvilė Bronušaitė bei Agnė Muralytė.
Pasak režisieriaus, šis jo sceninis darbas yra tarsi duoklė nuotykių dvasiai bei visų svajotojų pasaulio vizijai.
Režisierius Don Kichotą pateikia kaip vienatvę išgyvenantį kūrėją menininką, kuris pasaulį mato tokį, kokio kiti negali matyti, tad scenoje jis kuria viziją, kaip idėjos, kūrybiškumas bei fantazijų galia grumiasi su realybe ir socialinėmis normomis.
Meno vadovė Monika Klimaitė prisipažino, jog šiek tiek nerimauja, kaip panevėžiečiai priims tokį išskirtinį kūrinį, bet tuo pačiu ir džiaugėsi, kad teatras gali būti visoks.
Tenka įminti, kuris pasaulis yra tikresnis
Prieš pat premjerą pakalbintos visos keturios aktorės sakė anksčiau kurdamos vaidmenis nieko panašaus nepatyrusios.
„Mes visos vienu metu vaidiname tuos pačius personažus. Čia didžiausias keistumas ir smagumas – visos kartu Don Kichotai, visos Dulsinėjos. Kiekviena kuriamą personažą perleidžiame per save, tas mišinys ir yra visas gražumas, parodome, kokios galime būti skirtingos ir kaip tokios pat. Per visą veiksmą daug kalbame choru, tokio chorinio kalbėjimo dar neteko patirti“, – dalijosi įspūdžiais D.Klementjeva.
R.Bronušaitė sakė, jog jai viena įspūdingiausių scenų yra su šešėliais, kur keturiais balsais skamba raginimas išeiti į išorinį pasaulį, tai yra į šviesą ir fantaziją, į gėrį ir aukštumą. Kažkas abejoja, ar tas pasaulis tikrai egzistuoja. O keturbalsis choras tarsi žiūrovų klausia: „O ar jūs nenorėtumėte sužinoti?“
Esi daiktas, žmogus ir dar nežinia kas
Kaipgi aktorėms sekėsi dirbti su nauju režisieriumi? Gal buvo sunkumų, ginčytinų momentų?
„Dažnai būna, kad kažkas režisūroje nepriimtina, tenka per save perlipti, bet šiuo atveju buvo tik vienas sunkumas – tempas. Turėjome labai mažai laiko, tik kelias savaites, teko labai greit mokytis tekstą. Režisierius draudė per repeticijas lipti į sceną laikant rankose lapus, nuolat primindavo, jog turi būti krištolinio skaidrumo koncentracija. Man sudėtingiausia ir buvo greitis, staigiai įšokti į tą fantazijų pasaulį“, – sakė R.Bronušaitė.
Naujiena buvo ir pats kūrinys. Vietoj kažko gražaus, filosofiško, prasmingo iš pradžių vienu metu net atrodė, kad visa balansuoja ant šizofrenijos ribos.
„Tuo pačiu metu esi ir daiktas, ir žmogus, ir visi keturi, nes nesam nei vyrai, nei moterys, greičiau belytės būtybės, tampam vieningu kažkuo“, – apie berėmę fantazijų erdvę pasakojo ji.
„Būtent šis kūrybinis procesas padėjo suprasti, koks svarbus ir rimtas dalykas yra fantazija. Atnešė mums mintį, kaip svarbu neprarasti vaizduotės būtent dabar, šiais laikais, kai nyksta fantazija ir žmonija nuolat nori įrodymų, faktų, viską pačiupinėti, dažnai pageidauja kūrinio, kurio siužetas būtų labai aiškus“, – mintimis dalijosi aktorė A.Muralytė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pasak režisieriaus N.Darnstadt, šis sceninis kūrinys yra žinia apie tai, jog pasauliui būtini svajotojai.
2. Personažų kostiumais, scenografija bei išoriniu scenos apipavidalinimu rūpinosi vokiečių kūrybinės grupės atstovė D.Zorrozua.
3. Aktorės (iš kairės) A.Muralytė, R.Bronušaitė, K.Chruškova ir D.Klementjeva sunkiausiu momentu kūrybos procese įvardijo didžiulį tempą.
4. Šioji spektaklio scena bando atsakyti į klausimą, kas nutiks, jei vienas drąsuolis iškiš galvą iš urvo ir pažiūrės į šviesą.
5. Meno vadovė M.Klimkaitė džiaugėsi, jog teatro repertuaras praturtės visai kitokio stiliaus kūriniu.
6. Vyksmas scenoje su daug judesio, spalvų bei garsų žiūrovus ves į paslaptingą fantazijų pasaulį.
A.Švelnos nuotraukos