Grįžta į savo inkilus
Pasvalio rajone, Pumpėnuose, gyvenanti Ivita Tuomienė kas pavasarį laukia parskrendant ne bet kokių, o savų paukščių. Mat moteris gamina išskirtinius inkilus, o keli jų, tik ne tokie ištaigingi, puošia kiemą.
„Varnėnai juose gyvena, o sugrįžę čirškia iki pasiutimo“, – šypsosi namų šeimininkė.
Paukštukus mėgsta stebėti ir pas močiutę viešinti 5 metų Gabija.
Juodvi rodo I.Tuomienės pagamintus inkilus, bet tik tris beturi. Mat mugėse ar turguje žmonės už 20 eurų juos griebia nesiderėdami, o daugelis pirkėjų atvyksta tiesiai į namus.
Pašnekovė prisiminė iš sostinės atvykusią garbaus amžiaus moterį. Kai ji kažkur pamatė pasvalietės dirbinį, panoro tokio paties. Važiavo į Pumpėnus net nežinodama, ar ką nors ras namuose.
Po to, jau išsirinkusi sau inkilą, pasakė, kad reikės kabinti ir vaizdo kamerą. Juk tokia grožybė gali patraukti ne tik paukštukų, bet ir ilgapirščių dėmesį.
Iš tiesų, I.Tuomienės inkilai tai ne šiaip sau sukalti nameliai paukščiams. Lentutės apdegintos – taip mediena ilgiau išsilaikys, dar pagražintos saulelėmis, širdelėmis iš obels ar vyšnios šakų. Puošti padeda ir Gabija.
Labiausiai žmonėms kažkodėl patinka inkilai su pavaizduotomis kopėtėlėmis.
Nebūna dviejų vienodų
I.Tuomienė tikina, kad kiekvienas inkilas jai mielas ir brangus. Nebūna dviejų vienodų. Bet dėl to išskirtinumo kartais sulaukia keistų pastabų.
„Pasitaiko, nusistebi, kad, oho, koks gražus, o po to klausia, kam taip išpuoštas, ar paukščiai nebijos“, – dėl tokios reakcijos stebisi pumpėnietė.
Kiti teiraujasi, kam toji „nosis“ prie landos, esą katinai paukščius nuskriaus. Bet I.Tuomienė sako dar nėkart nemačiusi, kad jos ar kaimynų katinai būtų kada lindę prie inkilų.
Moteris patikina, kad jai pavyko pats pirmas inkilas. Tik gūžteli pečiais, esą kaip gali nepavykti, ir parodo visą darbo procesą.
Sandėliuke sudėtos lentos iš lentpjūvės. I.Tuomienė turi visus reikalingus darbo įrankius, tad kai pradeda obliuoti ir šlifuoti, viskas paskęsta tirštame dulkių debesyje. Paprastai šiuos darbus ji lauke daro.
Dar moteris gamina vežimaičius, triratukus gėlių vazonams, savo rankomis papuošė priebutį, kieme pastatė medinį šulinį kaip dekoraciją, o kitapus langų – vėjo malūną.
Bet į žodžius, kad veikiausiai galėtų ir baldus gaminti, tik nusijuokia, o nusistebėjus, kad moterys dažniausiai mėgsta kitokius darbus – megzti, siūti, velti, tik šypsosi. Vilnonių kojinių moteris tiek primezgusi, kad visa šeima – jau skyriumi gyvenantys vaikai ar dabartinis gyvenimo draugas – nesudėvėtų per kelerius metus.
„Inkilėlius gamindama atsipalaiduoju. Pergalvoju sunkius gyvenimo periodus, pavyzdžiui, leukemiją, ir kaskart sau pakartoju: viskas praeina, nereikia nusiminti“, – prisipažino I.Tuomienė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pumpėnietė inkilus apdegina, taip jie ilgiau išsilaiko, nepajuoduoja.
2. Viešėdama pas močiutę, Gabija padeda jai puošti inkilėlius, o atvykus korespondentams – juos gražiai parodyti.
3. Pumpėnietė gamina ir medinius vežimaičius, triračius. Jie skirti gėlių vazonams sudėti.
4. Į savo namelius medyje kas pavasarį sugrįžta paukščiai.
5. Tereikia stipriau mostelėti, ir vėjo malūno sparnai ima suktis.
A.Švelnos nuotraukos
