Priminė, kad šie metai – Žirgo
„Smagiausia festivalio akimirka? Per atidarymą pagerbtas žirgas“, – šypsojosi teatrų festivalio „Pienių medus“ sumanytoja ir organizatorė režisierė Vita Vadoklytė.
Šis vaikams ir jaunimui skirtas teatrų festivalis-kūrybinė stovykla Kupiškio rajone, Skapiškyje, vyko 27 kartą.
Šventės organizatorei kiekvieną sykį sugalvoti ką nors naujo – nelengva užduotis, tad skapiškėnai ir nusprendė, kad renginį pagyvins bei nuotaiką visiems pakels gražuolis žirgas.
Na, o kolektyvų režisieriai į atidarymą buvo atvežti galingais plieniniais žirgais – motociklais.
V.Vadoklytė žirgą prisiminė todėl, kad Seimas šiuos metus paskelbęs Žirgo metais. Taip pažymimas šimtmetis, kai Plungėje buvo įsteigtas valstybinis žemaičių veislės žirgynas.
Skapiškėnai iš viso rengia net tris festivalius: „Pienių medus“, „Pienių vynas“ ir „Pienės pūkas“. Antrasis suburia suaugusiųjų teatrus, o trečiasis – pačius vyriausius teatro mėgėjus.
Vėjas pakeitė planus
Paklausta, ar pastarasis festivalis smagiai praėjo, V.Vadoklytė sakė, kad ne tiktai linksmai, bet ir prasmingai.
Mat, be pasirodymų, vyko ir kūrybinė stovykla. Dalyviai mokėsi vieni iš kitų teatro ir kūrybos metodų, iš popieriaus gamino bitutes ir jomis puošė liepas, iš siūlų pynė draugystės pynutes.
Taip pat dėliojo paveikslus iš šakų, kankorėžių, po to juos uždengė langų rėmais su stiklu.
Šventės pasirodymus pradėjo patys festivalio šeimininkai. Spektaklį pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ rodė Skapiškio jaunimo studijos „Ku-Kū“ mažieji aktoriai ir suaugusiųjų teatras „Stebulė“. Jiems abiem vadovauja V.Vadoklytė.
Režisierė korespondentei pasakojo, kad pakilęs vėjas šiek tiek pakeitė jų planus. Buvo numatyta spektaklį rodyti lauke, prie senosios varpinės, bet festivalio išvakarėse, per repeticiją, vėjas įsisiautėjo ir ėmė į viršų kelti lengvas dekoracijas.
Tad žiūrovai buvo pakviesti į salę. V.Vadoklytė apsidžiaugė pamačiusi, kad salė pilna žmonių. Širdis dar smarkiau pradėjo plakti, kai po spektaklio žiūrovai plojo atsistoję.
Nors, lygindama su ankstesniais metais, režisierė apgailestavo, kad vietinių gyventojų atėjo mažiau.
Pienė – visuose pavadinimuose
Kas sugalvojo festivaliams tokius gražius pavadinimus?
To paklausta, V.Vadoklytė pasakojo, kad nuo seno ji gamina pienių vyną. Kai tik pajuto galinti savo jėgomis organizuoti festivalį, tai ir pavadino „Pienių vynu“.
Režisierė tęsė, kad per pirmą festivalį bažnyčios šventoriuje nuvirto medis ir užtvėrė dalyviams bei žiūrovams kelią. Darbininkai jį supjaustė.
O paryčiais grįždama namo skapiškietė išvydo iš medžio pabirusius medaus korius ir ištekėjusį medų. Tuomet į galvą atėjo kita idėja – jos vadovaujamam vaikų teatrui „Ku-kū“ jau buvo 5 metai, taigi galima ir jiems surengti šventę, pavadinant „Pienių medumi“!
Abu festivaliai vyko kasmet keisdamiesi, kol V.Vadoklytė išvyko į pasaulinį teatrų festivalį Danijoje. Čia ji išvydo dalyvaujančius senjorų kolektyvus ir susižavėjo, kad senatvė nėra kliūtis mėgautis teatru. Tai padarė didžiulį įspūdį, todėl nusprendė ir šalies senjorus sukviesti į Skapiškį.
„Kaip gražiai skambėtų pavadinimas „Pienės pūkas“, – tuomet pagalvojo režisierė.
Dalyviai pasigedo pienių
Paklausta, ar šiemet taip pat pasigamino pienių vyno, V.Vadoklytė apgailestavo, kad ne, tiesiog nespėjo. Pienėms pražydus orai šiluma nelepino, žiedeliai susigūžę, išsigandę laukė saulės spindulių. O kai šiluma atėjo, pienės staiga išsiskleidė ir per laukus nuplaukė baltais pūkais.
Režisierė pasakojo šiemet išgirdusi dalyvių klausimų, kas gi nutiko, kad per festivalio įkarštį jie nebegali maudytis geltonų žiedų jūroje?
O juk būdavo, kad teatralai ir žiūrovai pindavo pienių vainikus, puošdavo jais režisierių galvas, pienių girliandomis apjuosdavo varpinę.
V.Vadoklytė paaiškino, kad festivalis vykdavo keliomis savaitėmis anksčiau, kai pienės sužydėdavo. Bet Kupiškio kultūros centras prieš 6 metus tą pačią mėnesio savaitę pradėjo rengti savo festivalį – „Vaikai ir lėlės“, tad skapiškėnams savo renginį teko perkelti.
Teatro sriuba – su paslaptimi
Į Skapiškį šiemet sugužėjo apie 100 vaikų ir jaunuolių. Juos priėmė ir globojo ne tik „Ku-kū“ nariai, bet ir „Stebulės“ kolektyvo teatralai.
Reikėjo svečius apnakvindinti, pavalgydinti. Tradiciškai virė teatro sriubą ir lauže kepė dešreles.
V.Vadoklytė pasakojo, kad sukuriamas laužas ir sriuba verdama 5 valandas dviejuose didžiuliuose katiluose. Sriubos autorius net jai neišduoda, kokį slaptą ingredientą į ją deda, bet bulvių, morkų tikrai prireikia.
„Šiemet buvo labai smagu žiūrėti, kaip vyrai keliese skuto, lupo, pjaustė, maišė... Prisijungė net tie, kurie priėjo tik vandens atnešti“, – šypsojosi pašnekovė.
Kitai dienai tiesiog ėmė ir užsakė picų – sulaukė atvežant, padalijo ir visi laimingi valgė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Kūrybinėmis idėjomis V.Vadoklytė ir šiemet galėjo pasidalyti su aktoriumi, režisieriumi Gediminu Storpirščiu.
2. Laikas bėgo ne tik smagiai, bet ir prasmingai. Vaikai kūrybos mokėsi žaisdami.
3. „Pienių medaus“ vartuose fotografavosi ir šeimininkai, ir svečiai.
4. Festivalio mažieji šeimininkai nekantravo laukdami spektaklių. Jų pasirodymas buvo pats pirmas.
Asmeninio albumo nuotraukos
