Brūkšniai atrodo skirtingo ilgio
„Esame ne tik socialios, bet ir labai paveikios būtybės. Mumis dažnai lengva manipuliuoti ir blogais tikslais“, – paskaitą pradėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja, docentė Dalia Bankauskaitė.
Dėstytoja pirmiausia tai atskleidė konkrečiais pavyzdžiais. Vienas jų įrodė, kaip per skubėjimą mes greitai apsigauname. Tai ant popieriaus lapo vienas šalia kito nubrėžti du brūkšniai. Vieno brūkšnio galuose nupiešti trumpi brūkšneliai, matematikoje reiškiantys „daugiau nei“, o kito brūkšnio galuose – „mažiau nei“.
Iš pirmo žvilgsnio beveik akivaizdu, kad vienas yra gerokai ilgesnis negu kitas, o iš tiesų abu brūkšniai visiškai vienodo ilgio.
„Gyvenime skubame, neįsigiliname, todėl dažnai darome tikrovės visiškai neatspindinčias išvadas“, – apie piešinyje slypinčią apgaulę aiškino D.Bankauskaitė.
Dėmesį nukreipia gorila
Kitas dėstytojos pateiktas pavyzdys – nufilmuotos dvi krepšinį žaidžiančios komandos.
Paskaitos klausytojams reikėjo suskaičiuoti, kiek kartų kamuolį vienas kitam perduos sportininkai, dėvintys baltus marškinėlius. Bet žaidimo metu visiems skaičiuojant perdavimus per aikštelę pereina nežinia iš kur pasirodžiusi gorila.
Atsakymas buvo – 15 perdavimų. Tie paskaitos dalyviai, kurie atidžiai skaičiavo kamuolio perdavimus, gorilos visai nepastebėjo.
O tie, kuriems į akis krito keistoji gorila, nukreipė dėmesį nuo kamuolio ir suskaičiavo tik apie pusę perdavimų.
„Šis pavyzdys įrodo, kad dviejų intelektualių darbų vienu metu atlikti vis dėlto negalime. Ir tie, kas nori mumis manipuliuoti, pašaliniais dalykais nukreipia dėmesį nuo esminių“, – aiškino dėstytoja.
Įgūdžiai – išgyvenimo ginklai
D.Bankauskaitė aiškino, kad žmogaus būsenas, kai ištinka stresas ir, priešingai, kai jis jaučiasi ramus, galima palyginti su kiškio ir vėžlio elgesiu.
Ištikus stresui, žmogus nevalingai, tarsi tas kiškis, pradeda blaškytis, ima gestikuliuoti rankomis, dažnai ir giliai kvėpuoti – emocijos užgožia jo protą.
Todėl būnant ramybės, arba vadinamojoje vėžlio, būsenoje svarbu ugdyti savo paties budrumą, įgūdžius, kad vėliau jie padėtų išgyventi egzistencinėje krizėje – per gaisrą, pandemiją, o ypač – per karą.
„Vėžlio būsena gera analizei, nes gali save sustabdyti, apmąstyti situaciją ir sprendimus. O po to stresuodamas pritaikysi šiuos įgūdžius ir jie taps tavo išgyvenimo ginklais“, – patarė docentė.
Egzistencinei krizei, kai kyla realus pavojus gyvybei, žmogus ar žmonių grupė bus tiek atsparūs, kiek sugebės prisitaikyti prie naujų sąlygų, suvaldyti stresą, protingai veikti ir po to – kuo greičiau atsigauti.
Taip, pavyzdžiui, treniruojasi sportininkai profesionalai – iki tokios būklės, kai per varžybas, patirdami didžiulį stresą, jie nebemąsto, kaip atlikti veiksmą – kūnas tai jau įsiminęs.
Tyčia užvelia diskusiją
Taip pat ir kasdieniame gyvenime dažnai susiduriame su bandymais mus emociškai paveikti, priversti elgtis pagal kitų primestą modelį.
Pavyzdžiui, prekeivių primygtinis siūlymas pasivažinėti nauju automobiliu, pasimatuoti drabužį, kuo skubiau pas notarą pasirašyti sutartį tėra manipuliacija.
Mat liesdami, apžiūrinėdami bet kokį daiktą mes gaištame savo laiką ir mūsų pasąmonėje jo vertė kyla. Prekybininkai sėkmingai naudojasi šiuo metodu.
D.Bankauskaitė dar pasakojo apie eksperimentą, kai viena žmonių grupė kurį laiką apžiūrinėjo puodelį, o kita – ne. Vėliau paprašytos jį įkainoti, pirmoji įvertino aukštesne suma.
„Turime atminti, kad visko tiesiog nežinome. Bet kokią informaciją vertinkime kaip vėžlys – ramiai ir per atstumą. Be to, mes linkę viską sutirštinti, supaprastinti, suskirstyti į juoda-balta, geras-blogas, ir daug stipriau reaguoti į neigiamas žinias. Tai natūralu, nes lemiamas mūsų instinktas – išlikimo“, – pasakojo D.Bankauskaitė.
Per ginčus daromi apibendrinimai „visuomet“ ar „niekuomet“ – taip pat yra manipuliacija, nes nelieka faktų, argumentų, vien – emocijos.
Užtat kai kurie politikai šį metodą naudoja užveldami diskusiją, nukreipdami pokalbio temą, kai nenori atsakinėti į jiems nepatogius klausimus.
Yra apsauginių filtrų
Visi mokslai tyrinėja, kas gi yra žmogaus sąmonė ir protas, kuo skiriamės nuo daiktų, kitų gyvūnų. Atsakymas – esame humaniškos būtybės, turinčios moralinių vertybių skalę, atjautą.
Bet vis daugiau į mūsų gyvenimą kelią skiriasi milžiniškus informacijos kiekius susiurbiantis dirbtinis bejausmis intelektas. Tik štai kyla klausimas: ar tai, ką žmonija sukūrė, tas dirbtinis intelektas, nepaims viršaus ir neims jos pačios modeliuoti?
D.Bankauskaitė pabrėžė, kad žiniasklaidos, taip pat ir regioninės, vaidmuo lieka esminis. Tik kaip atsirinkti, kurios priemonės teikiama informacija yra patikima, o kurios – paveikta vietos politikų?
Dėstytoja patarė, kad pirmiausia reikia pasidomėti, kas yra žiniasklaidos priemonės savininkas, kas – naudos gavėjas, ar informacija ir reklama išlaiko balansą, ar informacija perspausdinta, ar tai autorinis darbas.
Visa tai žinodami skaitytojai informaciją gali vertinti kritiškai, per filtrą.
Tyrimo rezultatai liūdinantys
D.Bankauskaitė papasakojo apie Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto atliktą tyrimą, kuris atskleidžia, kaip individas, bendruomenė, visuomenė save suvokia tokioje egzistencinėje krizėje kaip karas Ukrainoje.
Dėstytoja apgailestavo, kad į klausimą, kurios institucijos, jų nuomone, gebėtų išspręsti krizines situacijas, didelė dalis šalies gyventojų nurodė nepasitikintys šalies valdžia, žiniasklaida, netgi iš dalies Europos Sąjunga.
„Gyventojai pasitiki NATO, ginkluotosiomis pajėgomis, bet ne valstybės institucijomis. Tai liūdina, nes ginklai be žmogaus – tik metalo laužas“, – įspėjo dėstytoja.
Todėl regioninė žiniasklaida turi vykdyti savo misiją – ne primityviai pateikti informaciją, o ją analizuoti, iš esmės nušviesti iškeltą klausimą.
Paradoksas yra tai, kad mažoje rinkoje regioninei žiniasklaidai išgyventi labai sunku. Dėstytoja įsitikinusi, kad valstybė turėtų jai padėti vien dėl šalies saugumo, nes čia pat – didžiulę grėsmę kelianti Kremliaus erdvė.
Šis straipsnis buvo iš dalies finansuojamas Jungtinių Valstijų valstybės departamento dotacijos lėšomis. Šiame straipsnyje pateiktos nuomonės, išvados ir teiginiai yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento nuomonę, išvadas ir teiginius.
(23PRRR-83)
