Įkūrė inžinerinę klasę
Savaitgalį rokiškėnus pribloškė žinia, kad mirė vienas sėkmingiausių šalies verslininkų, rajono tarybos narys 58 metų Irmantas Tarvydis. Šiandien jis laidojamas Kamajuose.
Prieš 3 dešimtmečius įkūręs bendrovę „Ivabaltė“, jai ir vadovavo. Bendrovė prekiauja vakarietiška žemės ūkio technika.
Su bendraminčiais I.Tarvydis įkūrė rajono verslo klubą. Beveik dešimtmetį buvo prezidentu, po to perėjo į viceprezidentus. Dar vadovavo miesto vietos veiklos grupei.
Daug metų dirbo rajono taryboje, subūrė koaliciją „Už laisvę augti“. Ypač pastaraisiais metais išryškėjo kaip principingas ir aktyvus opozicionierius.
I.Tarvydžio bendražygė, šios koalicijos narė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė pabrėžė, kad, be politikos, rajono bėdų ir reikalų, I.Tarvydžiui labai rūpėjo jaunimo ateitis.
Išties, matydamas, kad įmonėse trūksta inžinierių, pirmiausia Rokiškyje jis įkūrė eksperimentinę inžinerinę klasę, bendradarbiaujančią su Žemės ūkio akademija.
Pats važiuodavo į mokyklas, kalbėdavosi su moksleiviais, aiškindavo, kokia paklausi ir reikalinga ši profesija. Sekdami jo pavyzdžiu, dar keli rajonai įkūrė tokias klases.
„Ivabaltė“ su 4 kitomis šalies įmonėmis skyrė stipendijas akademijos Inžinerijos fakulteto studentams, o I.Tarvydis buvo išrinktas Žemės ūkio akademijos alumni prezidentu.
Viską sukūrė nuo nulio
„Galėjo gyventi savo malonumui, bet prisiėmė ir opozicionieriaus, ir jaunimo ugdytojo, mecenato pa-reigas. Unikalus žmogus“, – kalbėjo R.Stankevičiūtė-Vilimienė.
Jiedu buvo pažįstami nuo mokyklos laikų. I.Tarvydžio lyderystė, kompetencija, pasitikėjimas savimi ypač išryškėjo, kai grįžo į Rokiškį po studijų Žemės ūkio akademijoje.
„Aš dirbau redakcijoje, ir jis užsukdavo pasikalbėti. Kartą papasakojo, kad įsigijo tuomet apgriuvusį Petriošiškio dvarą. Net aiktelėjau – juk jį atkurti bus žiaurus darbas“, – prisiminė pašnekovė.
Bet I.Tarvydis jai atsakė, kad viskas yra įmanoma, o kaime gyventi gera. Ir jis iš tiesų atgaivino dvarą, pavertė savo šeimos namais.
„Irmantas nieko gyvenime veltui negavo, nieko nepaveldėjo. Ir verslą, ir namus nuo nulio sukūrė savo rankomis. Galima tik pasimokyti tokio kantraus užsispyrimo ir altruizmo“, – sakė R.Stankevičiūtė-Vilimienė.
Buvo laisvas kritikuoti valdžią
Kaip tik netoli Petriošiškio dviračiu važiuojantį I.Tarvydį prieš pat Tėvo dieną sutiko buvęs koalicijos narys Stasys Meliūnas. Vyrai tąkart tik pasisveikino ir persimetė keliais žodžiais, bet ilgiau nesišnekėjo, nes abu turėjo reikalų.
Koalicijai „Už laisvę augti“ priklausęs S.Meliūnas dėl asmeninių priežasčių paliko rajono tarybą, bet I.Tarvydis jam retkarčiais paskambindavo. Iš pradžių labai trumpam, po to pokalbiai darėsi ilgesni ir išsamesni. Apie politiką, verslą, einamuosius reikalus, vaikų pasiekimus.
„Irmantas buvo labai santūrus ir kuklus, vengdavo girtis. Bet visuomet suprasdavau, kaip jis didžiuojasi dukra“, – sakė S.Meliūnas.
Pašnekovas tęsė, kad sutapdavo jų pasaulėžiūra. Tuo labiau kad, nesusaistytas su jokia partija ar judėjimu, I.Tarvydis buvo laisvas kritikuoti valdžią, kelti jai nepatogius klausimus. Buvo principingas ir drąsus.
„Irmantas išskirtinis tuo, kad iškeldavo idėją ir išklausydavo visų nuomones be išimties. Visi buvo vienodai svarbūs. Demokratija ir laisvė jam buvo visa ko pagrindas“, – kalbėjo S.Meliūnas.
Veikiausiai tai buvo paveldėjęs iš savo tėvo – politinio kalinio.