Kaip prisivilioti gydytojus?
Panevėžio tarybos posėdžio pabaigoje trečiąsyk buvo surengta tarybos mažumos valanda. Ja, ankstesnės šalies valdžios įvesta privalomai, itin džiaugėsi opozicijos atstovai, nes šiame mieste valdantieji itin sunkiai pasiekiami ir ko nors išklausti iš jų, ypač tada, kai vadovavo dabar jau nušalintas meras Rytis Račkauskas, būdavo sunku.
Konservatorius Ignas Gaižiūnas teigė, kad šiuo metu Panevėžiui trūksta apie 20 šeimos gydytojų. Todėl jis klausė valdančiųjų, ar jie turi planą, kaip per porą metų į miestą pritraukti tiek medikų.
Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba patikino, kad per dvejus metus nerealu tai padaryti, bet per ilgesnį laiką – įmanoma. Jis nurodė, kad šiemet į miestą planuojama pasikviesti 4 šeimos gydytojus, 2 gydytojus specialistus ir 28 slaugytojus.
Viktorija Vidžiūnienė teiravosi, ar medikai neprašė skirti jiems savivaldybės būstų. Ji teigė žinanti, kad vienas medikas su šeima Panevėžyje neįsikūrė tik dėl to, kad čia nerado tinkamo būsto.
M.Burba patvirtino, kad vienas žmogus apžiūrėjo savivaldybės būstą, bet nuomoti jo nepanoro.
Opozicijos lyderė, konservatorė Indiana Grigienė siūlė į Panevėžį dirbti atvykstantiems medikams kompensuoti dalį išlaidų už išsinuomotą butą ar namą.
Laikinasis meras Petras Luomanas pripažino, kad tai racionalus siūlymas, ir žadėjo atkreipti dėmesį.
Priedangų bėda – lyg žaizda
Opozicija grįžo prie seniai skaudamos problemos – niekaip nesuremontuojamo tilto per Nevėžį ties Konsultacijų poliklinika.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Loreta Babilauskienė sakė, kad teisme dar tebenagrinėjama byla prieš rangovą, savivaldybė esą dabar su rangovu derina taikos sutarties sąlygas, jeigu pavyksią susitarti, iki rugsėjo pabaigos tilto remontas turėtų būti baigtas.
Opozicija dar kartą priminė, kad Panevėžyje labai trūksta priedangų žmonėms karo atveju.
I.Grigienė žaidimu dėl žaidimo pavadino savivaldybės vykdomą konkursą, kuriuo daugiabučių namų bendrijos, pastatų rūsiuose įsirengusios priedangas, gali tikėtis gauti 5 tūkst. eurų.
„Iš tikrųjų tai yra juokinga. Vargu ar kokia bendrija investuos pinigus, pirks generatorių, o paskui neaišku, ar gaus finansavimą“, – sakė I.Grigienė.
Konservatorės teigimu, šiuo metu, kai yra didžiulė karo grėsmė, priedangose galėtų pasislėpti tik 10 procentų panevėžiečių, o pagal reikalavimus priedangose turi tilpti 60 procentų miesto gyventojų.
Administracijos direktorė Gintautė Atkočienė pataisė: esą dabar priedangose tilptų 15 procentų panevėžiečių. Opozicijai teliko karčiai nusišypsoti.
Tik iš Vidaus reikalų ministerijos gavus daugiau kaip pusę milijono eurų bus modernizuotos 8 priedangos miesto mokyklose, įsigytos būtiniausios priemonės.
Menų centro grindims – papildomai 40 tūkst. eurų
I.Grigienė stebėjosi, kad nepraėjus nė metams nuo Stasio Eidrigevičiaus menų centro atidarymo išlindo brokas – nekokybiška pastato grindų danga.
„Tai vienas brangiausių statinių Panevėžio istorijoje, kainavęs 11 milijonų eurų, gal ir daugiau, o grindyse jau pasimatė dėmės. Turėtų būti reikalaujama rangovo ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus, bet savivaldybė sumoka 40 tūkstančių eurų kitam rangovui, kad sutvarkytų grindis. Tai yra pinigų švaistymas“, – piktinosi opozicijos lyderė.
G.Atkočienė atkirto, kad pastato naudojimo metu išryškėję garantiniai defektai šalinami pagal sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nelabai kas suprato, ką ji norėjo pasakyti.
Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Glinskis aiškino, kad kiekviena medžiaga turi savo eksploatavimo specifiką, o menų centro grindų danga reikalauja cikliškos priežiūros ir atnaujinimo.
„Atlikti darbai komisijos priimti ir įvertinti pagal darbų atlikimo specifikaciją, taigi negalima sakyti, kad tai yra darbų brokas“, – pareiškė architektas.
I.Gaižiūnas paklausė, ar jis teisingai suprato, kad savivaldybė sąmoningai pasirinko tokią grindų dangą, kurią kas 8 mėnesius reikės atnaujinti už 40 tūkst. eurų.
S.Glinskis į tai neatsakė. Jis nukreipė kalbą į tai, kad dangą grindims parinko projektuotojai, o savivaldybei jų sprendinys tiko.
Ne į visa išgirdo atsakymus
I.Gaižiūnas pažėrė ir daugiau nekokybiško darbo pavyzdžių.
Laisvės aikštėje ištrupėjusi danga aplink želdynus, Senvagėje jau išsiklaipė ir nuo druskos pabalo trinkelės, neįrengus drenažo ties šlaitu nuo Kranto gatvės pusės vanduo plauna plyteles, o kai kurie augalai ten jau baigia sunykti.
S.Glinskis aiškino, kad Laisvės aikštę rekonstravęs rangovas pripažino padaręs broką ir įsipareigojo per gegužę ir birželį atnaujinti medžiagą aplink želdynus. Pasak valdininko, kai tik leis orai, rangovas pašalins ir defektus Senvagėje.
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga tikino, kad šiemet bus paklotas drenažas ties šlaitu prie Kranto gatvės.
Pabaigoje pasisakęs I.Gaižiūnas apgailestavo, kad ne į visus klausimus išgirdo konkrečius atsakymus ir kad jam apmaudu matyti tiek daug nekokybiškai atliktų darbų.
„Taip, kaip daroma šiandien, netinka. Savivaldybėje turi keistis darbų įgyvendinimas, taip pat darbas su projektuotojais“, – pareiškė konservatorius ir kvietė ieškoti sprendimų, kad miestas galėtų judėti į priekį, o ne niurkdytis nenore spręsti problemas.
„Šiuo metu kultūros įstaigoje yra organizuojami grindų priežiūros instrukcijose nurodyti darbai, skirti užtikrinti grindų eksploatacijos ir priežiūros tęstinumą pagal rangovo pateiktas technines specifikacijas. Pradinė eksploatacinė priežiūra reikalinga intensyvesnė, bet vėliau ji vykdoma pagal poreikį atsižvelgiant į eismo intensyvumą ant dangos paviršiaus, tai yra lankytojų srautus, nešvarumo tipą ir kitas aplinkybes.“
Tokį atsakymą į opozicijos klausimą apie „Stasys Museum“ grindų problemas G.Atkočienė tarybos posėdyje perskaitė iš lapelio.
Prierašai po nuotraukomis:
1. G.Atkočienė bandė aiškinti apie naujojo menų centro problemą, bet vargiai ar kas suprato jos biurokratinę kalbą.
2. Ir šįkart niekas neišgirdo konkretaus atsakymo, kada pagaliau bus suremontuotas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį ties Konsultacijų poliklinika.
A.Švelnos nuotraukos
