Toliau jau patys rinksis
Profesinių rengimo centrų mokiniai – būsimi darbininkai ar aukštųjų mokyklų studentai? Kaip dabar mokoma profesijos ir ko reikia pedagogui, kad rastų kelią į atžaraus, prie mokslų nelinkusio jaunuolio širdį?
Šiuos klausimus gvildenome su Biržų technologijų ir verslo mokymo centro pedagogais bei mokiniais.
Trumpą atsakymą pirmiausia suformulavo šio centro Biržų skyriaus vedėja Rita Ivanauskienė. Ji teigė, kad jų mokiniai yra būsimi geri darbininkai, o toliau bus taip: tie, kurie norės įgyti daugiau žinių, mokysis toliau. O mokyti juos tikrai esą nėra sunku.
„Jaunimas jaunimui nelygus. Tie, kuriems prasčiau sekasi mokslas, neretai yra itin imlūs įvairioms profesijoms. Jie pelno apdovanojimų, yra itin vertinami“, – patikino šios profesinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Marytė Bistrickienė.
Biržų technologijų ir verslo mokymo centrą lanko 696 moksleiviai. Jie čia gali baigti ir gimnazijos kursą.
„Visame Biržų rajone viso labo yra tik trys gimnazijos. Džiugu, kad tarp šių trijų esame ir mes“, – paaiškino M.Bistrickienė.
Toks visur tinkamas
„Atėjau čia mokytis į 11-tą gimnazijos klasę, šiemet jau čia baigiau gimnaziją, o drauge pasirinkau apdailininko specialybę. Jau dabar jaučiu, kad išmokau specialybės, nors žinias dar gilinsiu iki vasaros. Bendrųjų dalykų mokytojai mane puikiai išmokė, už valstybinį anglų egzaminą gavau 95 balus, kitus brandos egzaminus irgi gana neblogai išlaikiau“, – pasidžiaugė kitąmet Biržų profesinę baigsiantis Oskaras Samulionis.
Vaikinas dar nenusprendė, kur pasuks po to – gal vyks pamatyti pasaulio ir padirbėti užsienyje, o gal stos į aukštąją mokyklą. Ką rinktųsi studijuoti, taip pat dar nenutarė – svarstys, dėliosis.
Pedagogės patikino, kad labai vertina Oskarą. Tokio vaikino, anot jų, reikia ir aukštosioms mokykloms, ir darbdaviams.
Paklausiau Oskaro, kaip dabartinės panelės žvelgia į profesinių mokyklų moksleivius, anksčiau kiek paniekinamai „profkėnais“ vadintus.
„Žvelgia gerai. Ir ne tik panelės taip žiūri ir taip vertina“, – atsakė O.Samulionis.
Jis paaiškino turįs pasiūlymų remontuoti butus, bet to dar nedarė. Ko yra išmokęs, jam teko parodyti remontuojant savą mokyklą.
„O mūsų mokykla pačių moksleivių suremontuota taip, kad mus šį rudenį aplankiusi šalies prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana netikėtai ištarė: „Pasijutau kaip namie“, – įsiterpė M.Bistrickienė.
Jau gali remontuoti pats
Valentinas Rožėnas – moksleivis, pasirinkęs automobilių mechaniko profesiją.
Jis patikina, kad tai, kas yra automobiliuose, jį „vežė“ jau seniai, o pradėjęs mokytis ėmė dar labiau jais domėtis, dar labiau gilintis.
„Jau galiu savarankiškai remontuoti automobilius. Bet man norisi dar daugiau apie juos žinoti, tad kai baigsiu šią mokyklą, stosiu pirmiausia į kolegiją, paskui galbūt ir į universitetą“, – tvirtai sako V.Rožėnas.
Jaunuolis pernai stažavosi Vokietijoje, dirbo autoservise. Kažkokių stebuklų ten nepamatė, bet suvokė, ką reiškia gyventi turtingoje šalyje.
„Pas mus, jei sugenda kokia detalė, taisai ją, restauruoji, įdedi daug darbo. O Vokietijoje niekas to nedaro, ten senos detalės metamos lauk, į mašiną dedamos naujos“, – pasakojo vaikinas.
Vyresni vis dar skersakiuoja
Monika Skerytė ir Miglė Žadeikaitė – būsimos sekretorės. Abi merginas ateiti į profesinę mokyklą paskatino jų motinos. Jos tiesiog paaiškino dukroms, kad baigti mokyklą ir kartu įgyti profesiją yra tikrai naudinga.
Be to, mamos žinojo, kad šioje profesinėje mokykloje tvyro gera atmosfera.
„Tikrai taip ir yra. Dabar mes mokomės darbo kompiuteriu, to, ką reikia išmanyti sekretorėms. Ateityje, žinau, mokysimės bendravimo, etikos, kitų svarbių dalykų, kurių gimnazijose nemoko“, – sakė M.Skerytė.
Mergina kiek apgailestavo, kad tarp vyresnių žmonių vis dar vyrauja neigiamas požiūris į profesines mokyklas.
„Ir aš ne vienam vyresniam žmogui turėjau teisintis, kodėl, būdama tikrai gera mokinė, rinkausi šią mokyklą. Jauniems žmonėms teisintis dėl to nereikia, jie geriau supranta“, – sakė mokinė.
Profesijos išmoks, bet tikrai toje srityje nedirbs
M.Žadeikaitė svarstė, kad daugelyje gimnazijų tarp moksleivių vyksta varžytuvės, kuris geresnis, protingesnis, sumanesnis, reikšmingesnis, ir kad toks varžymasis daugelį labai sekina.
„Čia mes tikrai visi lygūs“, – patikino M.Žadeikaitė.
Abi merginos pasidžiaugė, jog besimokydamos šioje mokykloje gauna stipendiją po 30 eurų. Nuo šio mėnesio visiems profesinių rengimo centrų moksleiviams stipendijos dar didėja, tik kiek – merginos dar nežino.
Ir M.Skerytė, ir M.Žadeikaitė prisipažino ateityje sekretorėmis savęs neįsivaizduojančios, nors neabejoja, kad sekretorių profesijos žinios joms tikrai pravers. Abi merginos planuoja studijuoti aukštosiose, tik ką studijuos, dar nežino.
Stažavosi net ir užsienyje
Virėjo specialybę pasirinkęs Aurimas Vadupalas tvirtino neatsidžiaugiantis tuo.
„Man ji visų įdomiausia“, – sako jaunuolis. Kaip jo bendraamžiams įdomu remontuoti mašinas ar butus, taip jam malonu gaminti įvairiausius skanumynus, o drauge ir daryti kulinarinius bei konditerinius atradimus.
„Virėjo darbe labai svarbu komandinis darbas, svarbu pasitikėjimas vienas kitu, o to man teko nemažai mokytis“, – sako dvyliktokas.
Vaikinas neabejoja, kad ir toliau jo gyvenime vieną pagrindinių vietų užims valgių gamyba.
„Žinau, kad yra mokyklų, kuriose mokoma ruošti maistą būtent iš jūros gėrybių. Labai norėčiau mokytis tokioje mokykloje“, – sakė A.Vadupalas.
Vaikinas pasidžiaugė kai ką jau išbandęs stažuotėje Italijoje – ten jį buvo išsiuntusi mokykla. Jam teko pačiam įsitikinti tuo, kad toje šalyje vienas pagrindinių maisto produktų – makaronai.
„Bulvių taip kaip mes ar bulvių patiekalų italai beveik nevalgo. Na, nebent bulvių makaronus“, – šypsodamasis paaiškino jaunasis pašnekovas.
Tikino, kad pasyvieji jiems tikrai netrukdo
Jaunuoliai neneigė, kad mokykloje yra mažiau linkusių į mokslus, netgi siekių neturinčių mokinių. Jie patikino, kad tokie tiesiog netrukdo, ir tiek. Tiesiog visi atliekantys užduotis pagal galimybes ir gebėjimus.
„Laikomės principo, kad nereikia perlenkti lazdos, tad nereikalaujame neįmanomo“, – patikino šios profesinės mokyklos Gimnazijos skyriaus vedėja Zita Vainauskienė.
Pedagogė teigė, kad visi supranta, jog visada kiekvienam gera ten, kur jis neskirstomas, nelyginamas su kitu, džiaugiamasi tegul ir ne didžiausiais kiekvieno pasiekimais.
„Siekiame, kad pas mus tvyrotų būtent tokia atmosfera – kad mums visiems suteiktų saugumo jausmą“, – pridūrė M.Bistrickienė.
Autografas
„Jau galiu savarankiškai remontuoti automobilius. Bet man norisi dar daugiau apie juos žinoti.“ (V.Rožėnas)
„Ateityje mokysimės bendravimo, etikos, kitų svarbių dalykų, kurių gimnazijose nemoko.“ (M.Skerytė)
Prierašai po nuotraukomis:
1. O.Samulionis jau dabar yra pageidaujamas butų remontininkas.
8. Biržų technologijų ir verslo mokymo centro moksleiviai nesiskundė, pasirinkę būtent šią mokyklą. D.Baronienės nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2020 10 27
