Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba žurnalistų etikos inspektoriui apskundė mūsų žurnalistės Linos Rušėnienės publikaciją „Kas ir iš ko daro ligoninėje kvailį?“, išspausdintą „Panevėžio krašto“ laikraštyje 2024 metų liepos 30 dieną.
Skunde nurodyta, kad mūsų publikacijoje nepagrįstai paskelbta Biržų ligoninės dalykinei reputacijai kenkianti, garbę ir orumą žeminanti informacija, taip pat chirurgijos skyriaus vedėjo amžius.
Direktorius nurodė, kad jo vadovaujamos medicinos įstaigos dalykinei reputacijai kenkia mūsų publikacijoje paskelbti teiginiai: ,,Ar ne todėl, kad jis piktinosi ligoninėje esą tebetvyrančiu akmens amžiumi?“, ,,N.Ubartas tęsė, kad P.Bimba, užuot ieškojęs visiems priimtinų sprendimų, dargi ėmėsi jį juodinti“, ,,Čia radau nemažą netvarką, ydingą stagnaciją“,
,,N.Ubartas tęsė, kad Biržų ligoninė įstrigusi praeity, darbuotojai įpratę dirbti pagal seną tvarką, nenori keistis, o chirurgijos skyriaus vedėjui 83 metų Ogertui Kvedaravičiui – viskas gerai“, ,,Jis stebėjosi, kad po šio susitikimo P.Bimba su juo net nesisveikina“, ,,N.Ubartas tikino, kad Biržų ligoninėje tebėra senų laikų kastos.“
Skundas labai nustebino redakciją. Juk mūsų publikacija buvo parengta ne dėl pramogos, o itin svarbiais medicinos klausimais, rūpinantis ligonių gerove, medikų paslaugų kokybe. Atrodė keista, kad nemažos įstaigos vadovas neatskiria elementarių dalykų – faktų nuo nuomonių, žurnalistės teiginių nuo pasisakiusio gydytojo teiginių: visi apskųsti publikacijos teiginiai, išskyrus pirmąjį, yra ištarti gydytojo N.Ubarto lūpomis ir yra jo nuomonė. Taigi peršasi akivaizdi išvada: P.Bimba skundu siekė užkimšti burną savo pavaldiniui (dabar jau buvusiam) ir kartu redakcijai.
Ligoninės vadovas kažkaip pamiršo, kad redakcija elgėsi garbingai – jo nuomonė buvo išklausyta, jam buvo suteikta teisė įvertinti oponento kaltinimus ir paneigti juos, jei jam tai atrodė neteisinga.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas tik patvirtino, kad redakcija neatsako net už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu ji nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.
Inspektorius pirmiausia vertino, koks buvo pagrindinis informacijos skleidimo tikslas.
„Įvertinus publikacijos kontekstą, darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas konkrečiu atveju buvo sukelti diskusiją viešojo intereso klausimu, t. y. informuoti visuomenę apie ligoninėje vykstančius nesutarimus tarp gydytojo N.Ubarto ir įstaigos vadovo bei apie gydytojo N.Ubarto apsisprendimą pakeisti darbo vietą. (…) Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) rėmėsi ligoninės gydytojo N.Ubarto, kuris, be kita ko, yra gyventojų išrinktas ir Biržų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas eiti paskirtas asmuo, pateiktu situacijos vertinimu. Tai viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) sudarė pagrindą pasitikėti teiginiuose esančios informacijos patikimumu ir paskelbti gydytojo N.Ubarto subjektyvų situacijos vertinimą“, – rašoma inspektoriaus sprendime.
Kaip nurodoma, viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį ir yra reikšmingi visuomenei. Nagrinėjamu atveju publikacijoje aptariami klausimai, susiję su sveikatos apsaugos sistema, todėl neabejotinai patenka į viešąjį interesą. Sveikatos apsauga yra esminė vertybė, kurią saugo Konstitucijos 53 straipsnis ir valstybė turi pareigą užtikrinti kokybiškai veikiančią sveikatos apsaugos sistemą.
Nagrinėjamu atveju publikacijoje buvo keliami klausimai dėl Biržų ligoninės direktoriaus požiūrio į ligoninėje dirbančius gydytojus, ligoninėje esantį darbuotojų skirstymą pagal pareigas, vidinius sistemos trūkumus. Keliamas klausimas, ar administracijos priešiškumas prieš gydytoją N.Ubartą kyla ne dėl to, kad šis gydytojas piktinosi ligoninėje esą tebetvyrančiu akmens amžiumi.
N.Ubartas kaip ligoninės ,,įstrigimą“ praeityje vertina tai, kad pradėjęs dirbti susidūrė su situacija, kai turėjo nupirkti įrankius, siūlus, ligoninės dokumentai buvo tvarkomi popierine forma, nors elektroninė būtų greitesnė. Taip pat gydytojas N.Ubartas nurodė, kad darbuotojai įpratę dirbti pagal seną tvarką, nenori keistis, o ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjui dėl to klausimų nekyla ir jam tokia tvarka tinka.
Chirurgas N.Ubartas pažymėjo, kad bandė siekti permainų ligoninėje, jog pacientams būtų geriau, bet tokiu būdu tapo priešu ligoninės administracijai. Priešu tapo dar ir todėl, kad ligoninėje, jo vertinimu, tebėra kastos, pagal kurias – aukščiausiai yra vadovai, žemiau – gydytojai, o žemiausia grandis – likęs personalas.
Visa tai, anot inspektoriaus, visuomenė turi pagrįstą interesą žinoti, taigi redakcija veikė sąžiningai ir etiškai.
Ligoninės vadovo pretenzijas dėl asmens duomenų – Ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjo O.Kvedaravičiaus amžiaus paskelbimo žurnalistų etikos inspektorius irgi atmetė.
(Pats O.Kvedaravičius neskundė redakcijos, bet jis įgaliojo ligoninės vadovą veikti jo vardu.)
Kaip rašoma sprendime, nustatyta, kad publikacijoje skyriaus vedėjo amžius minimas aptariant ligoninės ,,įstrigimą“ praeityje, nurodant ir gydytojo N.Ubarto amžių: ,,Kur kas didesnis atlyginimas, geresnės darbo sąlygos, skyriaus vedėjo vieta – tai argumentai, dėl kurių Biržų ligoninės chirurgas 37 metų Nerijus Ubartas ketina netrukus pereiti dirbti į Pasvalį.“
„Skelbiant chirurgijos skyriaus vedėjo amžių siekiama informuoti visuomenę apie amžių, kaip vieną iš kriterijų, vertinamų sprendžiant dėl gydytojo kompetencijos. Chirurgijos skyriaus vedėjo amžius nurodomas būtent siekiant jį palyginti su gydytojo N.Ubarto amžiumi ir pagrįsti visuomenei pateikiamą poziciją, jog ligoninė ,,įstrigusi“ praeityje bei neintegruoja jaunųjų specialistų. Publikacija keliama visuomenės diskusija dėl poreikio atnaujinti ligoninės vadovybę bei labiau į ligoninės veiklą įtraukti jaunus specialistus. Paskelbtu skyriaus vedėjo amžiumi siekiama ne patenkinti visuomenės smalsumą, bet sudaryti visuomenei pagrindą nuspręsti, ar ligoninei nereikia jaunesnių gydytojų, ar ligoninė pagrįstai leidžia taip lengvai iš darbo išeiti jauniems specialistams bei nesiekia jų nuo tokio sprendimo atkalbėti“, – rašoma sprendime.