Sandėlį rado ištuštintą
Vagys skaudžiai nuskriaudė Pažagieniuose prie pat Panevėžio sraiges supirkinėjantį verslininką – naktį pavogė beveik toną – visas per kelias savaites jo supirktas sraiges.
Patirti nuostoliai – per 1,6 tūkst. eurų.
Vyras pareigūnams pasakojo, kad pirmadienio rytą nuėjęs į sodybos kieme esantį sandėlį neteko žado – neberado rengiamo krovinio – dėžių su 937 kilogramais sraigių. Jas vyras buvo supirkęs iš žmonių.
„Supykau baisiai, bet nenuleisiu rankų, stengsiuos vėl stotis ant kojų“, – optimizmo neprarado vagių nuskriaustas sraigių supirkėjas, nesutikęs, kad būtų skelbiama jo pavardė.
Dar tik pradėjo verslą
Sraigių supirkimo versle vyras prisipažino esąs naujokas, dar tik jį pradėjęs.
Supirkti sraiges leidžiama nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos.
Sraigėms supirkti jis išsinuomojo garažą Pažagieniuose. Žmonės ten vežė šių šliužų po 10–20 kilogramų. Kartais būdavo ir didesnių kiekių.
Kai kurie rinkėjai, ypač vyresnio amžiaus, prašydavo supirkėjo atvažiuoti jų paimti tiesiai į vietą.
Savaitgalį vyras sraiges nuvežė į netoliese esančią savo sodybą, nes planavo šio pirmadienio rytą jas vežti parduoti į Vilnių – stambesniems supirkėjams.
Jautė, kad stebi iš mašinos
Sraigės buvo laikomos specialiai tam įrengtame aptvare. Vyras jas sudėjo į maišus, jie svėrė po keliolika kilogramų. Įvairaus dydžio maišų ten buvę apie 50–60.
Kitą rytą nuėjęs į sandėliuką pasiimti maišų su sraigėmis, jis pirmiausia pamatė, kad išlaužtos durys. Persmelkusi negera nuojauta nemelavo – atidaręs duris išvydo tuščias patalpas.
Jose nebuvo ne tik maišų su sraigėmis, bet ir sertifikuotų svarstyklių, akumuliatorinio suktuko.
Tąnakt šeimininkai buvo namuose, bet jokio triukšmo negirdėjo. Taip pat pavojaus nepajuto voljere laikomas haskių veislės šuo. Paprastai šios veislės šunys yra geri, nemoka sargauti ir neloja.
Kaimynystėje veikiančio ūkio darbuotojai apie pusę trijų nakties girdėjo pravažiuojančios mašinos garsą. Gali būti, kad tokiu laiku ir buvo įvykdyta vagystė.
Nukentėjėlis irgi prisiminė, kad išvakarėse matė netoli sodybos pamiškėje stovinčią nematytą mašiną.
„Buvo tokia nuojauta, kad mane stebi. Išeidamas iš sandėliuko dar telefonu nufotografavau paliktus sraigių maišus“, – sakė pašnekovas.
Išmintą taką aplaistė dyzelinu
Akivaizdu, kad nusikaltėliai vagystei buvo gerai pasiruošę.
Neaptverta sodybos teritorija apsodinta tujomis, bet pro tarpus lengvai įmanoma praeiti.
Grobį vagys išgabeno karučiu, kurį patys ir buvo atsivežę.
Nusikaltėliai aiškiai nesitikėjo, kad ras beveik toną sraigių, todėl buvo priversti karutį palikti, nes tas nebetilpo mašinoje. Vėliau pareigūnai jį rado numestą kelkraštyje ir paėmė kaip daiktinį įkaltį. Viliamasi, kad pavyks ant jo rasti pirštų atspaudų.
Mašiną vagys buvo palikę maždaug už 200 metrų nuo sodybos, todėl turėjo atlikti ne vieną reisą. Karučiu veždami grobį jie žolėje net išmynė takelį.
Paskui slėpdami pėdsakus, kad tarnybiniai šunys neužuostų, nusikaltėliai ant žemės prilaistė dyzelino. Toje vietoje, kur užtiško degalai, žolė pajuodavo.
Ragino numušti kainas
„Šlykščiausia yra ne pati vagystė, o tai, kad nori pakišti koją ir sužlugdyti verslą“, – piktinosi nukentėjėlis.
Jis įsitikinęs, kad tai konkurentų rankų darbas. Juk sandėliuke buvo keli dviračiai, žoliapjovė, 5 benzininiai pjūklai ir kiti įrankiai, bet vagių jie nedomino.
„Pradėdamas verslą sulaukiau perspėjimų, kad nebus lengva, bet nemaniau, kad teks sugrįžti į laukinius devyniasdešimtuosius metus“, – teigė vyras.
Iš pradžių supirkėjai už kilogramą sraigių siūlė vidutiniškai 90 centų, paskui kainos ėmė augti kaip ant mielių.
Nenorėdamas atsilikti nuo konkurentų, verslininkas irgi buvo priverstas kelti supirkimo kainas, o juk tik pradėjus verslą reikėjo prisivilioti naujų klientų.
Per kelias savaites vieno sraigių kilogramo kaina perkopė 1,2 euro. Tada verslininkas sulaukė perspėjimo, kad muštų kainą.
Ar mušė kainą, jis nepasakė.
Pasiekė žinios iš sostinės
Pašnekovas teigė, kad šalyje yra keli stambesni supirkėjai, tad jie ir diktuoja kainas. Jie dargi neoficialiai pasiskirstę rajonais ir konkurentų neįsileidžia.
„Buvo pasakyta, kad man geriau į tą pusę nelįsti, nes ten kiti superka sraiges. Bet mes juk gyvename laisvoje šalyje ir galime bet kurioje vietoje ir už bet kokią kainą supirkti“, – teigė pašnekovas.
Savo grobį nusikaltėliai be didelio vargo parduos bet kuriam supirkėjui. Jeigu sraigės nesveria daugiau nei 100 kilogramų, pardavėjas neprivalo pateikti asmens dokumento.
Vyrą jau pasiekė žinios, kad kažkas iš Panevėžio Vilniuje bando parduoti 160 kilogramų sraigių.
Supirktos sraigės perdirbamos vietoje, bet tik nedidelė dalis sraigienos lieka Lietuvoje. Didžioji jų dalis iškeliauja į Prancūziją, nes ten sraigių mėsa itin vertinama.
Be to, iš surinktų sraigių spaudžiamas irgi labai paklausus sekretas, jį superka kosmetiką gaminančios įmonės, maisto pramonė.
Prierašas po nuotrauka:
Rytą nukentėjėlis rado tik tuščias patalpas.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
